Parlamentinė Europos Tarybos asamblėja (Parliamentary Assembly of the Council of Europe, PACE) nusprendė pakartotinai įtraukti Turkiją į stebėjimo sąrašą, iš kurio ji buvo išbraukta dar 2004 m., kai šalies vyriausybė nusprendė skintis kelią į oficialias derybas dėl įstojimo į Europos Sąjungą. PACE rezoliucija buvo priimta 113 narių pasisakius „už“, 45 – „prieš“, o 12 susilaikius.
Asamblėjos nariai taip pat paantrino Europos bendradarbiavimo ir saugumo organizacijos (Organisation for Co-operation and Security in Europe, OCSE) stebėtojams, posėdį užbaigdami jungtine išvada, kad Turkijos referendumas vyko „nelygiame žaidimo lauke“ ir neatitiko demokratinių standartų. Jų rezoliucijoje taip pat skelbiama, jog Turkijos vyriausybė piktybiškai pasinaudojo nepaprastosios padėties įstatymu po pernai metų liepą žlugusio sąmokslo, „toliau valdydama per įstatymus-dekretus, kurie smarkiai viršija viską, ko reikalauja nepaprastos padėties situacijos, ir peržengia parlamento įstatymų leidžiamąsias kompetencijas“.
PACE nariai taip pat išreiškė nerimą dėl šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano pažadų svarstyti mirties bausmės grąžinimą – jų teigimu, toks žingsnis būtų paprasčiausiai nesuderinamas su Turkijos naryste Europos Taryboje.
Primename, kad ES užsienio reikalų ministrai penktadienį renkasi aptarti Bendrijos ir Turkijos ateities santykių – pirmą kartą nuo to laiko, kai Erdoğanas išplėšė nelengvą pergalę referendume dėl prezidento galių praplėtimo. Europos Taryba, įkurta 1949 m., yra nuo Europos Sąjungos nepriklausoma organizacija, tačiau jos sprendimai yra atidžiai stebimi Briuselyje.
Šis precedento neturintis sprendimas atnaujinti Europos Tarybai priklausančios šalies-narės stebėjimą įžiebė audringą atsakomąją reakciją iš Turkijos vyriausybės, kuri šį žingsnį pavadino „nesąžiningu“ ėjimu, motyvuojamu ksenofobijos ir islamofobijos.
Ankara, kuri yra viena seniausių Europos Tarybos narių, teigia šiuo metu svarstanti tolimesnį savo atsaką ir santykius su organizacija apskritai. „Sprendimas atnaujinti Turkijos stebėjimo procedūrą (...), pagal piktybinių PACE ratelių nurodymus, yra tikra gėda šiai organizacijai, kuri skelbiasi esanti demokratijos lopšiu“, - skelbia Turkijos vyriausybės išplatintas pranešimas.
Pakartotinis šalies įtraukimas į Europos Tarybos stebėjimo sąrašą reiškia, jog Turkijos lauks dažni žmogaus teisių padėties stebėjimo pareigūnų vizitai bei dažnesni posėdžiai Strasbūro žmogaus teisių teisme.
Į stebėjimo sąrašą dar gali būti įtrauktos ir devynios kitos Europos Tarybos šalys-narės: Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Moldova, Rusija, Serbija ir Ukraina.
Kati Piri, Olandijos parlamentarė, kuri specializuojasi ES ir Turkijos santykiuose, teigia, jog dabar ES turės iš naujo persvarstyti savo poziciją Turkijos atžvilgiu: „Metas, kai tik laukėme ir tikėjomės, kad dalykai pasitaisys, jau yra praeityje, ir ES lyderiai privalo išsakyti aiškią savo poziciją.“
Parlamentarės teigimu, ji sieks, kad Europos Sąjunga laikinai sustabdytų derybas su Turkija dėl įstojimo į ES, bet nenutrauktų jų visiems laikams. „Jeigu Turkija atitiks nustatytus kriterijus, kelias jai bus atviras, - sako Piri. – Tačiau ši vyriausybė įrodė neturinti jokio noro judėti arčiau ES, ir todėl aš raginu derybas sustabdyti.“
Europos Tarybos sprendimas buvo priimtas po neramaus posėdžio Strasbūre, kur buvo iškelta abejonių dėl pačios organizacijos, kaip žmogaus teisių šauklės, patikimumo. Ispanų senatorius Pedro Agramuntas, vadovaujantis PACE organizacijai, pirmadienį susirinkusiesiems pripažino padaręs klaidą, kai praėjusį mėnesį susitiko su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu, o taip pat Asamblėja pateko į kritikų ugnį dėl akių užmerkimo prieš autoritarišką režimą nafta turtingame Azerbaidžane.
