Stebėtojai iš Europos šią savaitę paskelbė, kad smurtas ir žiaurumai pažymėjo pasirengimą rinkimams Turkijoje, per kuriuos savo daugumą atgavo valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (APK). OSCE stebėtojai sakė, kad smurto proveržiai, ypač šalies pietryčiuose, „suvaržė kai kurių kandidatų galimybes laisvai konkuruoti“. Agentūra taip pat sukritikavo žiniasklaidos laisvės apribojimus.
Kiek anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino pasaulį gerbti sekmadienį surengtų rinkimų rezultatus. Tačiau Europos parlamentinės tarybos asamblėja (PACE) žengė dar toliau už savo kolegas ir pasmerkė visą rinkiminį procesą kaip „nesąžiningą“.
Pirmadienį išplatintame pranešime OSCE stebėtojų misijos vadovas Ignacio Sanchezas Amoras sakė, kad „fiziniai išpuoliai prieš partijų narius bei dideli nuogąstavimai dėl saugumo, ypatingai pietryčiuose“, turėjo įtakos visai kampanijai. Jis pažymėjo, kad žurnalistams daromas spaudimas – įskaitant Stambule praėjusią savaitę policijos surengtą reidą prieš „Koza-Ipek“ žiniasklaidos grupę – taip pat kėlė didelį nerimą.
„Deja, šių rinkimų kampanija buvo apibrėžta nesąžiningumo ir, dideliu lygmeniu, baimės“, - sakė PACE delegacijos Turkijoje vadovas Andreasas Grossas.
Atsakydamas į pranešimus apie spaudimą žurnalistams, Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Earnestas sakė, jog JAV paragino Turkiją „laikytis visuotinių demokratinių vertybių“.
Suskaičiavus beveik visus biuletenius, valstybinė Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“ pranešė, jog APK gavo 49,4 proc. balsų, o pagrindinė opozicijos partija CHP – 25,4 proc.
Prezidentas Erdoganas ankstyvą pirmadienio rytą pasveikino rinkimų rezultatus, sakydamas: „Šalis nacionaliniu mastu lapkričio 1-ąją palaikė stabilumą.“ Tačiau jis taip užsipuolė žiniasklaidą dėl kritikos jam ir paragino pasaulį pripažinti rinkimų rezultatus.
Dabar šalies ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu pradės naujos vyriausybės formavimo procesą.
Erdoganas sušaukė jau antrus visuotinius rinkimus šiais metais po to, kaip APK birželį neteko savo daugumos parlamente pirmą kartą per 13 metų, ir kai žlugo bandymai suformuoti koaliciją.
Nacionalistinės MHP partijos balsų dalis sumažėjo iki 11,9 proc., politologų nuomone, atidavus rinkėjus APK partijai. Tuo tarpu prokurdiška partija HDP peržengė 10 proc. ribą, reikalingą gauti vietų parlamente, tačiau gavo 21 vieta mažiau nei po birželio rinkimų. HDP bendrapirmininkis Selahattinas Demirtas sekmadienį sakė, jog rinkimai „nebuvo lygūs ar sąžiningi“. Partija nutraukė savo kampaniją po to, kai per sprogdinimą Ankaroje praėjusį mėnesį žuvo daugiau nei 100 žmonių. Vyriausybės teigimu, užpuolikai buvo susieti su „Islamo valstybės“ grupuote.
Rezultatai taip pat parodė aukštą rinkėjų aktyvumą (daugiau nei 85 proc. iš 54 mln. registruotų rinkėjų atidavė savo balsus); dramatišką moterų parlamentarių sumažėjimą po to, kai rekordinis jų skaičius buvo išrinktas į parlamentą birželį, bei tai, kad APK laimėjo 317 iš 550 vietų parlamente – kur kas daugiau nei 276, kurių jai reikėjo norint suformuoti vyriausybę pačiai vienai. Vis dėlto, APK pritrūko vietų, kurių partijai reikėjo, kad sušauktų referendumą dėl konstitucijos keitimo ir prezidento galios padidinimo.
Rinkimus pažymėję smurto protrūkiai daugiausiai kilo kurdams priklausančiame Diarbakiro mieste pietryčių Turkijoje, skaičiuojat biuletenius. „Reuters“ pranešė, kad ten policija ašarinėmis dujomis tramdė akmenis svaidančius protestuotojus.
Po birželio mėnesio rinkimų, paliaubos tarp Turkijos kariuomenės ir Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų žlugo. Smurtas pakartotinai pratrūko po savižudžio sprogdintojo atakos liepos mėnesį, per kurį žuvo daugiau nei 30 kurdų.
Turkijos laikraščių pirmieji puslapiai pirmadienį atspindėjo kontrastuojančią euforiją ir nusiminimą vyriausybės rėmėjų ir jos oponentų barikadų pusėse. „Biuletenių dėžės revoliucija“, skelbia „Sabah“, kuriam antrina „Aksam“ su „Lapkričio revoliucija“. Proislamiški leidiniai džiūgavo taip pat garsiai, „Yeni Safak“ skelbiant „įspūdingą pergalę“, o „Yeni Akit“ dalijant „sveikinimus musulmoniškam pasauliui“. Nepriklausomi masinio tiražo „Hurriyet“ ir „Milliyet“ kalbėjo apie valdančiosios APK partijos pergalės mastą, o opoziciniai laikraščiai kaltino valdžią gąsdinant rinkėjus ir kurstant pilietinę nesantaiką. „Cumhuriyet“ tai pavadino „baimės pergale“, o bulvarinis „Sozcu“ mano, jog „teroras dar labiau padidėjo“.
