Įtampa Venesueloje pasiekė aukščiausią tašką. Po savaitgalio neramumų, per kuriuos nepavyko išvengti mirčių, JAV pareiškė, kad prezidento Nicolaso Maduro dienos jau suskaičiuotos. Galima netgi karinė intervencija.

Mike'as Pence'as ir Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido po pirmadienį Kolumbijoje įvykusios susitikimo su regioniniais sąjungininkais susitarė, kaip toliau bus didinamas spaudimas venesueliečių prezidentui Nicolasas Maduro.

Tą pačią dieną paskelbtame interviu Maduro atkirto, kad šis susitikimas yra mėginimas įkurti lygiagrečią vyriausybę, ir apkaltino JAV geidžiant Venesuelos naftos bei mėginant užvaldyti šiuos išteklius, net jeigu dėl to tektų kariauti.

„Tikimės taikaus perėjimo prie demokratijos, bet prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai leido suprasti: ant stalo yra visos priemonės“, – sakė Pence'as, perdavęs Guaido žinią, kad Trumpas „100 procentų“ jį palaiko.

Guaido perspėjo, kad „nuolaidžiavimas“ Maduro „sukeltų grėsmę visai Amerikai“, o Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque paragino taikyti kaimyninės šalies socialistui lyderiui „stipresnes ir veiksmingesnes“ poveikio priemones.

Guaido ragino jį remiančią Ameriką bei tarptautinę bendruomenę kuo greičiau imtis veiksmų, kad krizė Venesueloje būtų sustabdyta.

Panašu, po savaitgalio įvykių, kai per susirėmimus žuvo mažiausiai keturi žmonės, o 300 buvo sužeisti, JAV kantrybė trūko. Dar prieš šį susitikimą JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Venesuelos prezidentas Maduro netrukus turės palikti postą.

„Esu įsitikinęs, kad Venesuelos gyventojai pasirūpins, jog Maduro būtų nuverstas“, – sakė JAV valstybės sekretorius, pavadinęs Venesuelos prezidentą tironu.

Pompeo taip pat neatmetė karinės intervencijos į Venesuelą galimybės: „Mes pasakėme, kad svarstomi visi variantai.“

Apsvarstyti visus variantus ragino ir Guaido. Imtis veiksmų, kad būtų nušalintas Maduro, jis prašė ne tik atvykusį Pence’ą, bet ir kitas šalis. Guaido tai pareiškė po savaitgalį prasiveržusio smurto, kai opoziciją remiantys žmonės praleido ne vieną valandą bandydami perlaužti valdžios blokadą, neleidžiančią į Venesuelą gabenti humanitarinės pagalbos.

„Šiandienos įvykiai verčia mane imtis veiksmų. Turiu oficialiai prašyti tarptautinės bendruomenės palikti visus variantus atvirus, kad mūsų šalis būtų išlaisvinta“, – po savaitgalį kilusių neramumų kalbėjo Guaido.

Kolumbijoje susirinkusios vadinamosios Limos grupės – 14 Amerikos šalių aljanso – užduotis ir buvo rasti išeitį iš susidariusios krizės Venesueloje.

Smurtas Venesueloje prasiveržė dėl to, jog Maduro uždarė valstybės sienas, kad neįsileistų humanitarinės pagalbos, kurią bandoma siųsti iš JAV, Brazilijos, Kolumbijos.

Venesuelos prezidentas užsispyręs kartoja, kad jo šaliai humanitarinė pagalba nėra reikalinga. Maža to, pasieniuose vykstant neramumams, Maduro lyg niekur nieko šoko su savo žmona salsą, o renginį transliavo valstybinės televizijos.

Venesuelos prezidentas ir toliau sako neįsileisiąs humanitarinės pagalbos, kurią vadino „Trojos arkliu“, kuriame slepiasi kainė kitų šalių intervencija.

Bet tikrovė Venesueloje visai kitokia, nei ją bando nupiešti N.Maduro. Jo šalis yra patekusi į tikrą humanitarinę krizę. Infliacija Venesueloje jau pasiekė milijoną procentų ir manoma, kad iki šių metų pabaigos gali pasiekti 10 milijonų procentų. Tai reiškia, kad venesueliečių turimi pinigai yra visiškai beverčiai, neįperkami jiems tapo net būtiniausi dalykai. Šalyje taip pat labai trūksta vaistų.

Nuo 2015 m. iš Venesuelos išvyko jau trys milijonai žmonių. Šiemet pabėgėliais gali tapti dar 2 mln. venesueliečių, kurie dažniausiai geresnio gyvenimo ieškoti bėga į Kolumbiją.

Išlaikyti savo pozicijas Maduro pirmiausia pavyksta dėl vis dar turimo kariuomenės palaikymo. Tiesa, po savaitgalio įvykių tapo akivaizdu, kad pastaroji taip pat gali nusisukti nuo jo. Guaido tikino, kad po savaitgalio įvykių daugiau kaip 160 karių ir policijos pareigūnų išvyko į Kolumbiją, nes nenori daugiau vykdyti Maduro įsakymų.

„Venesueliečiai vertina daugiau nei 160 karių ir pareigūnų drąsą ir patriotizmą. Jie stojo į konstitucijos pusę. Jų pavyzdžiu paseks ir daugiau pareigūnų“, – tikino Guaido, kurį laikinuoju prezidentu nuo politinės krizės pradžios pripažino ne viena dešimtis valstybių. Vienos pirmųjų tai padarė Jungtinės Valstijos.

Politikos ekspertai perspėjo, kad karinio konflikto grėsmė Venesueloje išlieka itin didelė. Jeigu į šalį žengtų tarptautinės pajėgos, joms gali tekti susidurti ne tik su Maduro palaikančiais kariais, bet ir su įvairiomis jį remiančiomis ginkluotomis grupuotėmis.