Sutvarkyti „Sodros“ sistemą žadama jau nuo 2008 m. Kad mokesčių didinimas – akligatvis, kuriuo ilgalaikių „Sodros“ problemų neišspręsi, pripažįsta ir politikai. „Sodros“ ateities klausimą jie sprendė daugybėje posėdžių, po jų užsakė mokslininkų tyrimą. Tikėtasi, kad jie parodys būdą susidoroti su „Sodros“ iššūkiais, pritraukti investicijų, sukurti darbo vietų.
Toks būdas iš tiesų yra. Tai laipsniškas „Sodros“ įsipareigojimų mažinimas, sudarant galimybių gyventojams turėti skirtingų pajamų šaltinių senatvėje. Tačiau apie šį būdą paskelbtoje mokslininkų ataskaitoje nekalbama. Tai, kas gali atrodyti reforma, – bazinės pensijos mokėjimas iš valstybės biudžeto – iš tiesų yra išlaidų perdėliojimas iš vienos kišenės į kitą.
Ataskaitoje teigiama, kad mažinti darbo mokesčių naštą galima tik sumažėjus šešėliui darbo rinkoje. Tačiau kaip jį sumažinti, kai mokesčiai jau per dideli? Tiesa, siūloma įvesti „Sodros“ įmokų ribas, bet tai nublanktų mokesčių didinimo fone. O didinti siūloma kapitalo mokesčius, PVM, NT mokestį, įvesti automobilių mokestį, „Sodros“ įmokomis apmokestinti tantjemas, o nuo darbdavio „Sodros“ įmokų mokėti GPM (!).
Tyrime teigiama, kad kapitalo mokesčiai Lietuvoje – per maži. Tai grindžiama 2011 m. duomenimis, bet juk nuo tada kapitalo prieaugis ir palūkanos apmokestintos GPM, apribotas mokestinių nuostolių perkėlimas. Tačiau nei šio, nei siūlomo kapitalo mokesčių didinimo pasekmių mokslininkai netyrė. Jau dabar, taikant „mažus“ kapitalo mokesčius, dalis įmonių dėl mokesčių iškelia valdymą iš Lietuvos į Estiją, Nyderlandus ir kitur. Pakėlus kapitalo mokesčius, tokių atvejų tik daugėtų, o tai turėtų neigiamą įtaką biudžetui.
Pasaulio konteksto suvokimas neleistų net svarstyti didinti kapitalo mokesčius, kurie yra įrankis valstybių kovoje dėl investicijų. Šiemet Latvija kontroliuojančiosioms įmonėms tapo palankia jurisdikcija. Jungtinė Karalystė sumažino pelno mokestį nuo 30% 2008 m. iki 21% šiemet. Tai kartu su socialinių išmokų pertvarka nuo 2010 m. jau sukūrė 1,3 mln. darbo vietų. JK vadovai neatsieja darbo vietų kūrimo nuo kapitalui palankių mokesčių.
O šalys, kur manoma, kad kas blogai kapitalui – gerai darbo jėgai, baigia prieiti liepto galą. Didelės korporacijos iškelia savo mokestinę rezidenciją iš JAV (kur pelno mokestis – 35%) į JK ar kitas valstybes. Prancūzija skęsta aukštų mokesčių (ir reguliavimų) liūne. Į šį liūną mus bando stumti ir ataskaitos autoriai, siūlantys kelti mokesčius. Tai politikai moka daryti ir be mokslininkų ataskaitų ir šįkart to daryti nenori.
O kaip „Sodra“? Dar bus antras tyrimų etapas, paskui, tikėtina, diskusijos truks iki rinkimų, o tada vėl iš pradžių. Už tebetrunkančią ne-reformą jau sumokėjome pakirstu pensijų kaupimu. Ji kainuos ir trumpuoju laikotarpiu, kai politikai bandys kamšyti „Sodros“ skyles naujais mokesčiais, ir ilguoju laikotarpiu, kai visi kentėsime dėl žemų pensijų.
Ataskaitoje minima, kad padėtį pataisytų gyventojų švietimas. Ir iš tiesų geriausiai „Sodros“ padėtį suvokiantys gyventojai savo senatvės su ja nebesieja.
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
