Administracinė Katalonijos vyriausybė pranešė, jog ilgai lauktas ir prieštaringai vertinamas nepriklausomybės referendumas įvyks spalio 1 dieną. Po pranešimo su Madridu kilo dar vienas politinis ir teisminis susirėmimas.

Katalonijos prezidentas Carlesas Puidgemontas teigia, jog referendume rinkėjams bus užduotas vienas klausimas: „Ar norite, kad Katalonija būtų nepriklausoma respublika?“ Prezidentas tvirtina, jog turtingas šiaurės rytų Ispanijos regionas turi politinę, ekonominę ir kultūrinę apsisprendimo laisvę. Tačiau Ispanijos vyriausybei ši idėja džiaugsmo nekelia. Politikai teigia, jog tai būtų šalies konstitucijos pažeidimas ir pasiryžo panaudoti visas įmanomas priemones, kad referendumas neįvyktų. Puigdemontas teigia, jog Madridas nepaliko jo vyriausybei jokios kitos išeities.

„Kai jie paklausė, ko mes, katalonai, norime, pasiūlėme įvairius variantus. Tačiau jie visi buvo atmesti,“ – kalbėjo Puigdemontas.

Ispanijos ministro pirmininko pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria pranešimą apie referendumą laiko tuščiais grasinimais: „Jie gali pranešti apie referendumą kada tik panorėję, jie gali rengti kiek tik nori renginių, tačiau referendumas niekada neįvyks.“

Prieš trejus metus rengtoje simbolinėje apklausoje 80 procentų dalyvių palaikė nepriklausomybę. Joje dalyvavo 2,3 milijonai iš 5,4 milijonų galinčių balsuoti Katalonijos gyventojų. Katalonijos vyriausybė tikina, jog šį kartą rezultatai bus teisiškai įpareigojantys.

Praėjusį mėnesį kalbėdamas Madride Puigdemontas teigė, jog jo vyriausybė turi demokratišką teisę į referendumą ir apkaltino Ispanijos ministrą pirmininką Mariano Rajoy nesugebėjimu padaryti nieko „rimto, nuoširdaus ar realaus“ sprendžiant šią problemą.

Anksčiau rengtą referendumą Ispanijos Konstitucinis teismas pripažino neteisėtu likus penkioms dienoms iki jo pradžios, tačiau tuometinis Katalonijos prezidentas Arturas Masas vis tiek nusprendė rengti balsavimą. Kovo mėnesį Masas buvo pripažintas kaltu dėl Konstitucinio teismo sprendimo nepaisymo. Puigdemontas tvirtina, jog yra pasiryžęs atsakyti už teismo sprendimo nepaisymą.

Tuo metu Ispanijos vyriausybė yra įsitikinusi, jog gali užkirsti kelią referendumui. Ji turi teismus bei gali pasinaudoti 155 Ispanijos konstitucijos straipsniu. Tai leistų vyriausybei sukliudyti balsavimui apribojant regioninę autonomiją. Madridas tokiu būdu galėtų uždaryti regiono mokyklas, kad jos nebūtų naudojamos kaip rinkiminės apylinkės bei pradėti kontroliuoti Katalonijos policiją.

Praėjusią savaitę Venecijos Komisija rašė Puidgemontui, jog referendumas galėtų įvykti tik „susitarus su Ispanijos vyriausybe, laikantis Konstitucijos nuostatų ir kitų atitinkamų įstatymų.“

Nors separatistinis judėjimas pastaraisiais metais smarkiai paaugo, tikėtina, jog rinkimų rezultatai būtų labai lygūs. Kovo pabaigoje vykusios apklausos metu 48,5 procento katalonų pasisakė prieš nepriklausomybę, o 44,3 procentai – už.