Chrissy Earl, kuriai dabar 29, gyvenimas pasidarė daug lengvesnis nuo tada, kai sulaukus 2 metų amžiaus jai buvo nustatytas I tipo diabetas. Anksčiau jai reikėdavo susileisti vaistus 8 kartus per dieną bei imti kraujo mėginius tikrinant cukraus kiekį kraujyje. Dabar tai už ją daro insulino pompa, o jai belieka tris kartus į dieną susileisti vaistų.
Ji įprato restoranuose susiskaičiuoti angliavandenių kiekį maiste, jog prieš valgydama galėtų susileisti pakankamai insulino, tačiau dabar daugelyje vietų meniu papildyti maistine informacija bei galima naudotis išmaniosiomis programėlėmis telefone. Tačiau vienas jos gydymosi aspektas bėgant metams ženklai suprastėjo, tai insulino kaina.
„Situacija tiesiog apgailėtina. Turiu sumokėti 300 dolerių, kad gaučiau buteliuką insulino ir nemirčiau. Tačiau, kad gautum narkotikų skausmo malšinimui, užtenka vos 2 dolerių. Man tai atrodo visiškai nesąžininga,“ – teigė ji.
Nors ją pilnai apdraudė darbovietė, jai vis tiek reikia sumokėti 300 dolerių už buteliuką insulino, kurio užtenka mėnesiui, tai daugiau nei 3500 dolerių per metus.
„Draudimas apmoka 80-90 procentų kainos ir vis tiek reikia sumokėti tiek pinigų. Kai buvau jaunesnė ir pilnai apdrausta, insulinas tekainavo 15-20 dolerių. Tai buvo prieš 15 metų. Tai neįtikėtina,“ – kalbėjo Ch. Earl.
Lapkritis yra Amerikos diabeto mėnuo. Naujajame Džersyje juo serga 900000 žmonių, tai 12% visos populiacijos. Nepaisant patobulėjusių gydymo procedūrų, visi jie susiduria su problemomis. Viena iš jų yra insulino kaina, kita – visuomenės nuomonė.
Amerikos Diabeto Asociacijos vyriausiasis mokslo ir medicinos vadovas Robertas Ratneras kainos problemą akcentavo birželio mėnesį asociacijos tinklaraštyje.
„Žmogus sergantis diabetu gali tikėtis, jog jo metinės išlaidos medicinai bus 2,3 karto arba 7872 doleriais didesnės nei kito asmens, kuris diabetu neserga. Sugebėjimas įsigyti vaistus ir priemones nuo diabeto nėra prabanga, tai būtinybė,“ – rašė R. Ratneras.
Kalbant apie visuomenės nuomonę, Earl teigia, jog pastoviai kyla nesusipratimai.
Mane erzina, jog ir šiandien žmonės sako, jog „Diabetas kilo dėl netinkamos mitybos vaikystėje“ arba „Tu negali šito valgyti“ ir man iš rankų plėšia maistą. Kai buvau jaunesnė ir leisdavausi vaistus žmonės pastoviai sakydavo „Kodėl tai darai čia? Eik į tualetą,“ – pasakojo ji.
„Kasdien būna įvairių nesusipratimų. Tai yra kažkas, ką akcentuojame per Amerikos diabeto mėnesį, ragindami žmones dalintis savo istorijomis apie tai, kaip jiems sekasi susitvarkyti su liga ir gyventi sveikai,“ – teigė Connelly.
Supratingumas yra labai svarbus. Connelly teigia, kad buvusi kolegė nežinojo, jog jos brolis serga II tipo diabetu, kol neįsidarbino asociacijoje. Jos brolis visą laiką tai laikė paslaptyje.
„Mes norime, jog žmonės suprastų, kad sergant šia liga veikia labai daug faktorių. Norime, kad jie apie tai kalbėtų, nes tokiu būdu galėtumėme pakeisti dabartinę padėtį,“ – teigė Connelly.
Amerikos Diabeto Asociacija telkia labai didelį dėmesį į darboviečių sveikatą. Sėslaus gyvenimo būdo žmonės susiduria su labai didele rizika susirgti diabetu.
„Labai dažnai darbo aplinka yra labai sėsli. Kaip galėtumėm padėti darbdaviams pagerinti darbovietes ir išlaikyti savo darbuotojus sveikus? Valgyklos gali suteikti prieigą sveikai mitybai. Keletui didžiųjų kompanijų tai puikiai sekasi. Jos turi tiek pajėgumą, tiek tiekėjus, kurie kompaniją aprūpina šviežiais vaisiais ir daržovėmis, - kalbėjo Connely, pridėdama, jog stovimi stalai bei sporto salės darbuotojams taip pat yra geras sprendimas, – Stovėjimas ir vaikščiojimas smarkiai sumažina diabeto riziką.“
Pokyčiai įvyksta, kai visi vieni kitus supranta. Toks yra Amerikos diabeto mėnesio tikslas. Kol tai įvyks Chrissy Earl turės naudoti savo standartinį atsakymą į nesusipratusių žmonių komentarus: „Aš esu toks pat normalus žmogus, kaip visi kiti. Aš žinau, ką man reikia daryti.“
