Amerikoje gyvenančią savo seserį nuolat aplankanti vienos Kauno įmonės vadovė 51 metų Rasa Geležauskienė neslėpė ten pasisemianti ir Lietuvoje dar neįprastų verslo idėjų.

Vaikui ar seneliui į užsienį nukeliauti padeda samdomas palydovas. Išvykus ilgesniam laikui prižiūrėtojai tvarko namus, aplinką ir net pašeria šunis. Kauno bendrovės „Metraft“ vadovė R. Geležauskienė apie tokias paslaugas sužinojo lankydamasi JAV. Pasirodo, paklausa jau yra ir Lietuvoje.

Kaina – 100 eurų per dieną

Iš pradžių moters vadovaujamoje bendrovėje buvo nuspręsta teikti palydos paslaugas, kai pasamdytas asmuo ne tik lydi ir rūpinasi vaiku arba neįgaliuoju, bet ir atlieka apsaugos funkcijas.

„Didėjant emigracijai atsirado poreikis Lietuvoje likusiems artimiesiems keliauti į užsienį. Kaip Lietuvoje su seneliais likusiam nepilnamečiam vaikui paviešėti pas, pavyzdžiui, Anglijoje dirbančius tėvus, jei jie neturi laiko atskristi į Lietuvą, jų parsivežti ir po to sugrąžinti atgal? Arba kaip senyviems tėvams aplankyti emigravusius vaikus, kai jie nėra skridę lėktuvu, buvę užsienyje ir nemoka anglų kalbos?“, – apie dažniausiai pasitaikančius atvejus pasakojo R. Geležauskienė.

Tokiais atvejais kauniečiai pasiūlo palydovą. Apsaugos darbuotojas lydi nepilnametį ar tėvus visos kelionės metu, o trumpos išvykos atveju juos globoja ir užsienyje ir grįžta kartu. Užsakovas lydinčiam asmeniui nuperka visos kelionės bilietus ir, jei reikia, pasirūpina nakvyne. Palydovo paslauga klientui kainuoja 100 eurų per dieną ir papildomai nuo 15 iki 30 eurų už maistą.

Senolį lydėjo į Sverdlovską

R. Geležauskienė neslėpė, kad iš pradžių klientai tokią paslaugą vertino atsargiai, tačiau per vos daugiau nei metus tokių užsakymų buvo per pusšimtį. Dažniausiai palydą užsako šalies didmiesčių gyventojai. Populiariausi maršrutai – Norvegija, Danija, Anglija, Airija.

Vieną 83 metų kaunietį teko palydėti jam vykstant į Rusijos miestą Sverdlovską. Be kelionės bilietų ir išlaidų vizai, ši paslauga klientui kainavo 400 eurų. Kartą apsaugos darbuotojas buvo pasamdytas 2 savaites lydėti 17-metį, kurį tėvai su bendraamžiais buvo išleidę į turistinę kelionę automobiliu po Europą. Tai kainavo 1,4 tūkst. eurų.

Renkasi tiktai vyrus

„Palyda užsiima aštuoni apsaugos darbuotojai, iš jų dvi yra moterys. Tačiau jų iki šiol nepageidavo nė vienas klientas, net kai tenka lydėti mergaites. Visi renkasi vyrus. Gal todėl, kad, be elementarios palydos, norima užsitikrinti lydimų asmenų fizinę apsaugą?“, – samprotavo verslininkė.

Palydovų paslaugas teikiantys darbuotojai yra įgiję fizinių asmenų apsaugos licenciją, baigę elgsenos konfliktiniais atvejais kursus. JAV tokie darbuotojai dažnai samdomi parlydėti vaikus iš mokyklos, jei to negali padaryti dirbantys tėvai.

Prižiūri ir namus

Dar viena Lietuvoje siūloma amerikietiška paslauga – ilgalaikė namų priežiūra.

„Didžiausia dalis mūsų klientų – užsienyje dar neapsisprendę likti emigrantai ir į ilgalaikes komandiruotes išvykstantys turtingi verslininkai. Mūsų įmonė moka komunalinius mokesčius, namo viduje valo besikaupiančias dulkes, tvarko aplinką, šienauja veją, šalina kokio nors gedimo padarinius. Galime net kelis kartus per dieną pašerti namuose esantį augintinį ar nuvežti pas veterinarą“, – vardijo R. Geležauskienė.

Tokios paslaugos kaina – nuo 50 iki 300 eurų per mėnesį. Anot verslininkės, kaina priklauso nuo pageidaujamų paslaugų. Vienam pakanka tik kartą per savaitę apžiūrėti namus ir pasirūpinti tvarka, kiti pageidauja, kad net ir patalpos būtų vėdinamos kasdien. Šiuo metu bendrovė prižiūri apie 200 būstų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir jų priemiesčiuose.

Turi ir daugiau idėjų

Pagrindinis moters verslas – prekyba akiniais ir jų priežiūros priemonėmis, tačiau iš papildomų paslaugų jos vadovaujama įmonė praėjusiais metais gavo beveik 30 tūkst. eurų pajamų. Verslininkė aiškino Amerikoje nusižiūrėjusi ir daugiau idėjų.

„Pavyzdžiui, JAV galima išsikviesti specialųjį pedagoginį išsilavinimą turinčią psichologę, kuri tėvams gali padėti surasti bendrą kalbą su nuolat konfliktuojančiais vaikais. Tokia specialistė tam tikrą laikotarpį su šeima leidžia laiką, sprendžia tarp tėvų ir vaikų iškylančias konfliktines situacijas, juos moko įveikti psichologinius nesutarimus“, – pasakojo R. Geležauskienė.

Anot verslininkės, galbūt Lietuvoje tai skamba neįprastai, tačiau ir mūsų šalyje uždraudus fizinio poveikio priemones tėvai vis dažniau susiduria su atvejais, kai nebežinoma, kaip elgtis su aikštingu vaiku.

„Lietuvos rytas“