Pusryčių metas. Iš šaldytuvo išsitraukiate pakelį pieno, kuriuo ruošiatės užpilti košę ar dribsnius, bet su siaubu pastebite, kad jo galiojimo laikas pasibaigęs. Ką darote? Galbūt pieną pauostote, galbūt jo paragaujate, bet greičiausiai jis keliauja tiesiai į šiukšlinę.
Tačiau etikečių žymėjimo specialistai teigia, kad jums nereikia pernelyg jaudintis dėl produktų galiojimo laiko. Jungtinėse Valstijose tokios etiketės visai nepasako žmonėms, kada jų nusipirkto maisto iš tiesų nebereikėtų naudoti.
Laimei, situacija gali greitai pasikeisti. Tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Feedback“ jau kuris laikas ragina maisto gamintojus pakeisti gluminančias etiketes aiškesnėmis. Be to, neseniai iškeltas federalinis įstatymo projektas siekia suvienodinti visoje šalyje naudojamus etikečių žymėjimo reglamentus.
Net iki 40 proc. visų JAV maisto atsargų yra išmetama kiekvienais metais, skelbia plačiai cituojamas 2009 m. maisto švaistymo tyrimas. Beveik 20 proc. maisto yra išmetama būtent dėl neaiškios galiojimo laiko žymėjimo sistemos. Paprasčiausi jos pakeitimai gali padėti sutaupyti 398 000 tonų maisto, atskleidžia vienas tyrimas.
Šiuo metu šalyje naudojama visa eilė skirtingų maisto produktų etikečių („parduoti iki“, „suvartoti iki“, „geriausia iki“, „galioja iki“, „suvalgyti iki“, ir t.t.). Toks žymėjimas nėra reguliuojamas federalinės vyriausybės, ir tik maža dalis gamintojų iš tiesų nurodo, kada jų produktas gali pradėti kelti grėsmę jūsų sveikatai.
Iš esmės, maisto gamintojai turi patys nusistatyti savo etikečių žymėjimo būdus, priklausomai nuo to, kada, jų nuomone, produktas sugenda ar praranda šviežumą. Kai kurios valstijos turi įstatymus, įpareigojančius kompanijas žymėti produktų galiojimo laiką ant jų pakuočių, bet šios taisyklės varijuoja skirtingose valstijose. Tai reiškia, kad šalies mastu sistema yra labai nevienoda, tad nenuostabu, jog žmonės jaučia gluminami tokio žymėjimo, sako Emily Broad Leib, Harvardo universiteto Maisto teisės ir politikos klinikos direktorė.
Kai kurių valstijų maisto etikečių žymėjimo taisyklės „tiesiog nurodo, kad ant pakuotės privalo būti užklijuota kokia nors galiojimo data, bet ją nustatyti turi pats gamintojas“, sako ji, pažymėdama, kad kai kurios kompanijos neatlieka jokių savo produktų galiojimo tyrimų ir tiesiog nurodo bet kokią datą.
Nenuostabu, kad tokį žymėjimą sunku suprasti žmonėms. Pavyzdžiui, mažiau nei pusė vieno tyrimo dalyvių žinojo skirtumą tarp „parduoti iki“ ir „suvartoti iki“ datų (pirmoji yra skirta prekybininkams, o antroji paprastai nurodo, iki kada maistas yra šviežiausias). Daugiau nei trečdalis vartotojų taip pat sakė visuomet išmetantys maistą, jeigu ant jo nurodyta galiojimo data yra pasibaigusi, o net 90 proc. sakė tai darantys kartais, atskleidžia Harvardo Maisto teisės ir politikos klinikos apklausa.
Dažniausiai žmonės laikosi klaidingo įsitikinimo, kad vartodami produktą po jo galiojimo datos jie apsinuodys ar susirgs, tačiau tiesa yra ta, kad didžioji dauguma produktų yra saugūs vartoti net ir po nurodyto galiojimo laiko.
Net iki 40 proc. visų JAV maisto atsargų yra išmetama kiekvienais metais, skelbia plačiai cituojamas 2009 m. maisto švaistymo tyrimas. Beveik 20 proc. maisto yra išmetama būtent dėl neaiškios galiojimo laiko žymėjimo sistemos. Paprasčiausi jos pakeitimai gali padėti sutaupyti 398 000 tonų maisto, atskleidžia vienas tyrimas.
„Blogiausia, kas gali nutikti – jog suvalgysite kažką ne itin skanaus, ir tas skonis jums nepatiks, - sako Broad Leib. – Tačiau dabar vyriausybė pradeda suprasti, kad mes didžiausiu prioritetu iškeliame saugumą ir tik saugumą, ir dėl to yra išmetama labai daug dar gero maisto.“
Nors ekspertai sako, kad etikečių žymėjimo sistemos supaprastinimas padėtų sumažinti išmetamo maisto kiekius, vien tik tokie pokyčiai nepadės išspręsti milžiniškos mūsų šalies maisto išmetimo problemos.
„Nemanau, kad tai yra panacėja sprendžiant šią problemą, - sako Broad Leib. – Jei norime tai padaryti, turime pradėti nuo didesnio visuomenės švietimo.“
Tad pradėkime kiekvienas nuo savęs. Nebemeskime lauk to pieno – vietoje to jo paragaukite, ir, jeigu jis vis dar skanus, drąsiai pilkite jį į dribsnius ar košę. Juk jūsų skonio receptoriai tam ir skirti, kad žinotumėte, kada maistą vartoti saugu.
