Treneris Rokas Kasparavičius
Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) treneris Rokas Kasparavičius bei du krepšininkai – Mantvydas Dabulis ir Rokas Lukoševičius - 12 dienų viešėjo JAV, kur sėmėsi teorinių ir praktinių žinių. Projektas „SportsUnited“, kurį vykdo JAV vyriausybė, suteikė galimybę Europos valstybių krepšininkams ir treneriams patirties pasisemti ten, kur vyrauja kitokios taisyklės ir įpročiai. Kartu su SKM delegacija į kelionę vyko ir dvi Vilniaus krepšinio mokyklos krepšininkės, o taip pat ukrainiečiai, gruzinai, lenkai, baltarusiai, kurių iš viso buvo 25.
Praėjus kelioms dienoms po viešnagės Amerikoje treneris R.Kasparavičius pasidalino įspūdžiais.
– Kaip praleidote laiką Vašingtone? Ką teko aplankyti?
– Buvimas svetimoje šalyje neprailgo, nes nebuvo kada svajoti. Visos dienos buvo užimtos įvairia veikla, išvažiuodavome anksti ryte, grįždavome vėlai vakare. Gal tik paskutinėmis dienomis, kai skrydis namo buvo jau ant nosies, prasidėjo suktis mintys apie namus. Jei tiksliau, tai gyvenome Virdžinijos valstijoje, Arlingtone – apie 40 mylių nuo Vašingtono. Kalbant apie JAV sostinę, turėjome ekskursiją po žymias vietas, apie kurias labai įdomiai papasakojo gidas. Taip pat buvome muziejuje iš žymaus filmo „Naktis muziejuje“. Teko stebėti NBA varžybas tarp Vašingtono ir Bruklino klubų. Treniruotes dažniausiai turėdavome įvairiose vidurinėse mokyklose, kurias lankydavome, arba George'o Masono universitete.
– Kaip ir minėjote, dienotvarkė buvo labai įtempta – praktiniai įvairių sporto šakų užsiėmimai, treniruotės su JAV treneriais, krepšinio rungtynės. Kas paliko didžiausią įspūdį besimokant amerikietiško krepšinio subtilybių?
– Beveik kiekvieną dieną turėdavome po dvi treniruotes ir trečią veiklą, kuri kasdien skirdavosi. Taip pat daug laiko per dieną tekdavo praleisti autobuse, bandant pasiekti vieną ar kitą vietą. Amerikiečiams tie atstumai įprasti, o mums truputį per dideli. Ryte važiuoji valandą iki treniruotės, po jos valandą pietauti. Paskui vėl valandą atgal į treniruotę ir t.t., tad per dieną susidarydavo 4-5 valandos kelionės autobusu, kas tikriausiai vargino ne mažiau nei patys užsiėmimai. Didžiausią įspūdį paliko sąlygos universitetuose, mokyklose tiek mokslo, tiek sporto, tiek didelio pasirinkimo prasme. Daugiausiai susidūrėme, žinoma, su krepšinio metodikomis, tad galime pasigirti, kad tikrai šiuo klausimu nuo amerikiečių neatsiliekame – sakyčiau, vietomis net lenkiame. Tiesiog Amerika – didelė šalis, talentų pasirinkimas milžiniškas.
– Sudalyvavus šiame „SportUninted“ projekte pasakykite – ką visa tai davė jums, kaip jaunam treneriui, ir krepšinio aukštumų siekiantiems jaunuoliams?
– Jaunuoliai praplėtė akiratį, pasikrovė energijos ir noro aktyviau siekti savo tikslų ir krepšinio aikštelėje, ir šalia jos. Kaip treneris gavau pliūpsnį gerų emocijų, susidraugavau su treneriais iš viso pasaulio, pasikroviau žinių, kurių neturėjau. Daug dalykų mačiau, kas daroma taip pat ar panašiai ir mano treniruotėse, tai pridėjo pasitikėjimo. Jei kitame pasaulio gale daromi tokie patys dalykai, tikriausiai einame teisingu keliu.
– Pats esate labai dėmesingas treneris, visada pastebite, kas yra ne taip. Kokius neigiamus dalykus įžvelgėte už Atlanto?
– Sakyčiau, nemaloniausia buvo ne tai, kas už Atlanto, o kai kurių kitų šalių vaikų išsiauklėjimas ir elgesys. Manau, tiek SKM, tiek daugumoje Lietuvos krepšinio mokyklų, tiek pačioje Amerikoje bandome išauginti ne tik gerus krepšininkus, bet ir dorus, mandagius, protingus žmones. Bent jau tai aš pats stengiuosi daryti. Pasigedau to pas kai kuriuos žaidėjus, o taip pat nustebino jų trenerių reakcijos. Kiek žinau, ta problema yra ne tik krepšinyje.
Stengiausi tai priimti kaip kultūrų skirtumus. Radęs progą, pasikalbėjau su treneriais, ir pasakydavau, jog man tai neįprasta. Jie suprato ir kritiką priėmė, pakalbėjo su savo vaikais ir pabaigoje kelionės jų vaikai tikrai pakeitė savo elgesį. Kažką blogo būtų sunku įžvelgti, nes mumis buvo pasirūpinta labai gerai, turėjome puikias gyvenimo, treniruočių sąlygas. Pamatėme labai daug ir tikrai esame labai dėkingi už šią kelionę.
