Baltarusijoje jau mėnesį nerimsta masiniai protestai, kuriais šalies gyventojai reiškia nepasitenkinimą suklastotais prezidento rinkimų rezultatais. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kalbėdamas BBC teigia, kad situacija Baltarusijoje tik blogėja, o ES strategija palikti galimybę tarpininkauti Minsko ir protestuotojų dialoge, kelia abejonių.
„Lukašenka bando tempti laiką ir numalšinti taikių žmonių protestus. Dabar žmonės kovoja už savo pamatines teises turėti laisvus rinkimus, reikšti savo nuomonę apie įvykius Baltarusijoje“, – teigia Lietuvos prezidentas. Anot jo, situacija Baltarusijoje negerėja, o A. Lukašenka išsaugojo galią, kurią naudoja „blogais tikslais“.
„Deja, matome daug pažeidimų, tęsiasi ir tai kelia didelį susirūpinimą mums visiems, ne tik kaimyninėms valstybėms Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai, Ukrainai, bet ir visai Europos Sąjungai“, – teigia G. Nausėda.
Jis priminė, kad Lietuva, koordinuodama kartu su regiono valstybėmis, jau ėmėsi veiksmų įvesdama sankcijas Minsko režimui, pasiūlė veiksmų planą, kuris užtikrintų režimo ir opozicijos dialogą, situacijos deeskalaciją.
„Deja, A. Lukašenka nebuvo pasirengęs priimti šių iniciatyvų ir jis atsisuko į Vladimirą Putiną. Tikriausiai dėl to situacija pastarosiomis dienomis ir savaitėmis tik blogėja“, – BBC teigia G. Nausėda.
Anot Lietuvos prezidento, Vakarai turi neapsiriboti retorika, net jei ji yra stipri, todėl šalys turi imtis realių veiksmų prieš Minsko režimą. Dėl to Baltijos šalys pačios įvedė sankcijas Minsko pareigūnams, tarp jų ir A. Lukašenkai. G. Nausėda paragino ES, JAV, Jungtinė Karalystę, Kanadą, kitas Vakarų valstybes imtis tokių pačių veiksmų.
Lietuvos prezidentas pasakojo, kad Europos Tarybos posėdyje lyderiai griežtai aptarė situaciją Baltarusijoje: „Deja, kol kas nematome ES (sankcijų) sąrašo, galiu paminėti tik juodraščius, kuriuose minima 17 asmenų, bet tarp jų nėra A. Lukašenkos.“
Taip ES elgiasi esą siekdami palikti galimybę megzti dialogą, tarpininkauti ateityje. „Bet abejoju, kad tai vis dar įmanoma. Matome tam tikrą lūžio tašką – A. Lukašenkos kontakto užmezgimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – matome, kad A. Lukašenka nepasirengęs bet kokiam tarpininkavimui, ypač iš ES“, – sako G. Nausėda, pridėdamas, kad tarpininkavime privalo dalyvauti Baltarusijos pilietinės visuomenės nariai, o be jų – ES „netarpininkaus Baltarusijos ir Rusijos dialoge“.
Paklaustas, kodėl Lietuva taip aktyviai kelia Baltarusijos klausimą ar nebijo pasekmių iš Minsko ar Kremliaus, Lietuvos prezidentas priminė šalies istoriją ir vertybių svarbą.
„Jaučiame žmonių Minske ir kituose miestuose skausmą, girdime kaip jie kenčia, girdime apie pažeidimus, apie kankinimus. Emociškai, esame jiems artimi. (...) Demokratinės vertybės ir principai neturi kainos. Tai nėra kaštų ir pelno skaičiavimas ekonomikoje, (...) tai principai ir vertybės, kuriais mes tikime. (...) Priminsiu, kad prieš 30 metų Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Tai buvo tarsi tamsus tunelis mūsų gyvenime, kurio gale mes tikėjomės išvysti šviesą. Ir tada maža valstybė – Islandija – žengė pirmyn ir pripažino mus. (...) Manau, šiandien mes turime padaryti tą patį, ką padarė Islandija“, – sako G. Nausėda.
„Pirmiausiai mums reikėtų atlikti tyrimą, to padaryti dabar neįmanoma. Atlikus tokį tyrimą, galėtume įvardinti už šį smurtą atsakingus asmenis. Bet esate teisus sakydamas, kad tai mums primena sovietinius laikus, – BBC teigia Lietuvos prezidentas. – Tai rodo, kad žmonės yra skirtingi, keičiasi kartos, bet tam tikrų institucijų metodai lieka tokie patys.“
Cichanouskają jis pavadino de facto lydere, bet ne Baltarusijos prezidente, nes neįmanoma sužinoti tikrųjų prezidento rinkimų rezultatų, kurie buvo suklastoti sumaišant tikrus ir netikrus biuletenius.
„Galime spėti, kad S.Cichanouskaja būtų laimėjusi šiuos rinkimus, mes su ją laikome nacionaline lydere, dabar ji yra opozicijos judėjimo lyderė“, – sako G. Nausėda.
Lietuvos prezidento nuomone, Baltarusijos ekonomika dėl planinio modelio, paremto pigiais Rusijos energetikos resursais, žemomis algomis, turi didelių problemų ir yra labai įsiskolinusi Rusijai, todėl „tokioje situacijoje Lukašenka praranda galią, o Putinas turi daug instrumentų pasiekti savo tikslą – sujungti abi valstybes. Dabar jis mato A. Lukašenką kaip labai patogų partnerį, praradusį galią ir visiškai atsidavusį V. Putino valiai. Negalima kaltinti Lietuvos, baltarusių, kad situacija yra tokia“.
Anot Lietuvos prezidento, Kremliui nereikės pasitelkti karinės intervencijos, vietoje to bus naudojamasi „subtilesniais metodais“, todėl ES ir kitos pasaulinės galybės turi nestovėti nuošaly ir veiksmais padėti Baltarusijos visuomenei, nuo kurios „daug kas priklausys“.
Nausėda teigia besitikintis, kad Vakarai ras politinę valią elgtis ryžtingiau duodant atkirtį Rusijai. „Leiskite įrodyti, kad realybė yra kitokia (nei teigia kritikai – LRT.lt)“, – teigia Lietuvos prezidentas, nurašydamas pareiškimus apie NATO „smegenų mirtį“ kaip neteisingus – Aljansas prisideda prie Lietuvos saugumo užtikrinimo.
Paklaustas apie dabartines „Brexito“ derybas, L. Nausėda nepriimtinais pavadino Jungtinės Karalystės Vyriausybės ketinimus pakeisti jau suderėtas sąlygas. „Netinkama persvarstyti šį susitarimą, dėl kurio susiderėjo derybininkai“, – sako Lietuvos vadovas.
JK pasitraukimas iš ES be sutarties, G. Nausėdos teigimu, yra nenaudingas visiems, taip pat ir Lietuvai.
Nausėdos interviu su „Hard Talk“ žurnalistu Stephenu Sacuru ketvirtadienį transliavo BBC.
