Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos.
Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauna iš palūkanų. Šių dydis dažnu atveju būna nustatomas pagal abiejų pusių susitarimą arba skolininko kreditingumą.
Pasak „Savy“ tarpusavio skolinimo platformą valdančios bendrovės „Bendras finansavimas“ direktoriaus Vytauto Zabulio, Lietuvoje pasiskolinti iš bankų sunkoka, tačiau yra apstu greitųjų kreditų bendrovių, kurios skolina brangiai.
„Tradicinis finansinis sektorius nustojo skolinti ir vidutiniam gyventojui vis dar atrodo, kad jis negaus finansavimo tradicinio sektoriaus įmonėje, žmonės ieško alternatyvos. Nuo pat sunkmečio tai buvo greitųjų kreditų bendrovės, kurios labai agresyviai investuoja į rinkodarą ir patogumą klientui (greitis, aptarnavimo kokybė). Deja, tų pinigų kaina yra labai didelė“, - sakė jis.
V. Zabulis pasakoja, kad pradėjus veiklą praėjusiais metais galėjo džiaugtis 3 tūkst. eurų per platformą išduotų paskolų, o po metų ši suma jau buvo šimtąkart didesnė.
Tiesa, pasak jo, pradžia buvo labai sunki, mat reikėjo aiškinti, kad tai yra legalu, mat agresyvūs greitųjų kreditų teikėjai jau yra pakenkę sektoriaus reputacijai.
„Iš pradžių buvo sunku, nes tai buvo visiškai naujas dalykas ir visiems reikėjo argumentais įrodyti, kad veikla atitinka įstatymus ir taikome labai aiškus rizikos vertinimo standartus. Paskolą gauna mažiau negu 1 asmuo iš 10, greitųjų kreditų sektoriuje - 3 iš 10“, - apie pradžią kalba V. Zabulis.
Tačiau ilgai rinkoje jie vieni neliko, mat lygiai po metų tarpusavio skolinimo paskolas pasiūlė platforma „FinBee“. Pasak jos vieno iš įkūrėjų ir vadovo Laimono Noreikos, tradicinis skolinimas ir skolinimas tarpusavyje gali lengvai pasidalyti rinką, mat kiek skiriasi jų tikslinės nišos.
„Daugelis sako, kad tarpusavio skolinimas griauna bankinį sektorių ir dirbtinai supriešina šias veiklas. Tačiau, mūsų nuomone, tai tik tikslinių rinkų pasirinkimas. Bankai sėkmingai finansuoja dideles įmones, valstybinius projektus ar NT projektus. Tarpusavio skolinimas negali, o ir, tikriausiai, nenori to pakeisti. Bankai savo ruožtu nesifokusuoja į vartojimo paskolas ar smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Taigi, šioje vietoje ir atsiranda terpė tarpusavio skolinimui. Klientai labai greitai pastebi, kuri bendrovė iš tikrųjų dėl jų stengiasi ir siekia sukurti palankesnes sąlygas skolinimuisi, o kuri ne“, - portalui tv3.lt teigia jis, pasakodamas, kad šį verslą sugalvojo kurti pasinaudojęs estiška platforma „Bondora“, o patį modelį kūrė daugiau kaip dvejus metus.
„Lietuvos banko“ (LB) atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje jaučiamas alternatyvių verslo finansavimo priemonių poreikis. Būtent į jį bando atsiliepti platformos kūrėjai. LB teigimu, bankų teikiamos paskolos ne visuomet yra optimali verslo išorinio finansavimo priemonė. Atliktos įmonių apklausos duomenimis, beveik 39 proc. tyrime dalyvavusių mažų įmonių nurodė, kad jų prašymai pasiskolinti arba pakeisti esamų įsipareigojimų sąlygas buvo atmesti, o didelių įmonių segmente tokių atvejų buvo vos 13,5 proc.“, - rašoma jų pranešime.
Tiesa, bankai nenoriai skolina dėl sugriežtėjusių taisyklių, kurios buvo įvestos po paskutinės finansinės griūties. Pasak M. Statulevičiaus, patiems klientams reikėtų pasidomėti, kaip tokie projektai yra finansuojami, jei jo vykdytojas yra naujas žaidėjas.
„Alternatyvos turi savo kainą. Dalyvavimas ir skolinimasis iš šios platformos nesieks sumų, kurias šiandien gali pasiūlyti komerciniai bankai. Lietuvoje trūksta teisinio sutelktinio finansavo reglamentavimo. Įprastu atveju juk turtas yra įkeičiamas banko naudai. Dabar lieka klausimai, kaip šiuos dalykus spręs platformos, kokia procentine dalimi bus įkeičiamas turtas ir panašiai. Alternatyva yra įdomi ir ji kelią skinsis, tik išlieka sąnaudų klausimas. Tie, kurie gali gauti bankuose, tokiomis platformomis kol kas nesinaudos“, - kalba ekspertas.
Tuo tarpu „Lenndy“ atstovai tikina, kad LB jau yra parengęs sutelktinio finansavimo teisinį reglamentavimą ir pateikęs Vyriausybei svarstyti kreditavimo įstatymo pataisas. Numatoma, kad Vyriausybė sprendimą priims iki šių metų pabaigos.
