NATO Rytų Europoje yra sutelkusi didžiausias savo pajėgas nuo pat Šaltojo karo laikų, Aljansui tokiu būdu tikintis atsverti pastarojo metu Rusijos įtakos plėtimą savo kaimyninėse šalyse. Tuo pat metu, JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris siūlo net keturis kartus padidinti Jungtinių Valstijų išlaidas karinei gynybai Europoje. Tačiau ar mums tikrai būtina – ir išmintinga – siųsti tokius signalus drakono galvą keliančiai Rusijai? Tai aiškinasi PBS kanalo „NewsHour“ vyriausioji užsienio reikalų korespondentė Margaret Warner, pasikalbėjusi su tarptautinės bendruomenės lyderiais.
Margaret Warner: NATO planuoja didinti savo pajėgų skaičių Rytų Europoje daugiausiai nuo Šaltojo karo metų. Visa tai tam, kad pagrūmotume iš naujo pabudusiai Rusijai?
Ashtonas Carteris, JAV gynybos sekretorius: Dėl to neturėjome jaudintis 25-erius metus. Ir nors norėčiau pasakyti priešingai, dabar jau turime nerimauti.
Warner: Praėjusią savaitę jūs pasiūlėte keturis kartus padidinti JAV išlaidas šiai, cituoju, „Europos stiprinimo iniciatyvai“, iki $3,4 mlrd.
Carteris: Tai finansuos daugybę dalykų: turėsime daugiau rotuojančių JAV pajėgų Europoje, daugiau pratybų ir mokymų kartu su mūsų sąjungininkais, daugiau specializuotos karinės įrangos ir infrastruktūros patobulinimų.
Warner: Šią savaitę Briuselyje NATO gynybos ministrai taip pat aptars naujų gynybinių postų rytiniame Aljanso fronte įkūrimą. Tačiau ar tai tikrai protingas ar reikalingas žingsnis?
Evelyn Farkas, ką tik kadenciją baigusi NATO gynybos sekretoriaus pavaduotoja Rusijai, Ukrainai ir Eurazijai: Tai yra žingsnis, kurį mums žengti būtina. Tai mūsų apsisprendimo ženklas. Tai ženklas, kad Jungtinės Valstijos palaiko mūsų NATO sąjungininkus, kad mes kartu siunčiame signalą Rusijai. Turiu omenyje, tai yra mūsų pastangos atbaidyti Rusiją nuo tolimesnių konfliktų.
Warner: Tačiau Jackas Matlockas, 1987-1991 m. ambasadorius Sovietų Sąjungai, įspėja, kad tai paprasčiausiai išprovokuos Rusijos lyderį Vladimirą Putiną dar agresyvesniems veiksmams.
Jackas Matlockas, buvęs JAV ambasadorius Sovietų Sąjungai: Tikrai taip. Mano nuomone, tai labai prasta mintis. Nemanau, kad tai daryti būtina. Tai tik padidins konfrontaciją su Rusija ir greičiausiai tiesiog paskatins rusus perkelti savo karinę techniką arčiau pasienio.
Warner: Tačiau Estijos ambasadorius JAV Eerikas Marmei kalba už visas tris Baltijos valstybes, kai sako, kad joms reikia didesnės apsaugos.
Eerikas Marmei, Estijos ambasadorius JAV: Tai labai aiškus ženklas, kad JAV yra pasiryžusi stiprinti apsaugą Europoje per ateinančius kelis metus, ypač rytinėse Europos dalyse.
Warner: Kodėl jums reikia daugiau apsaugos?
Marmei: Pastaraisiais metais galime stebėti saugumo atmosferos pokyčius Europoje. Matėme, kaip Rusija pažeidžia esminius tarptautinės teisės ir susitarimų principus.
Warner: Turite omenyje Rusijos 2008 m. invaziją į buvusią Gruzijos Respubliką, užimant dvi prorusiškas teritorijas. Tai lėmė giliausią atskyrą tarp Rusijos ir Vakarų nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Įtampa iš naujo prasiveržė 2014-aisiais, kuomet Rusija įsiveržė ir aneksavo Krymo pusiasalį, priklausantį buvusiai sovietinei Ukrainos Respublikai. Tada Kremlius išprovokavo karą žemyninės Ukrainos rytuose, tarp prorusiškai nusiteikusių separatistų ir vyriausybės pajėgų. Žuvus jau daugiau nei 9 000 žmonių, tas konfliktas ir toliau tęsiasi. Rusija taip pat padidino nerimą Vakaruose, kai neseniai skyrė kelis milijardus dolerių atnaujinti savo karinei technikai ir atliko iki šiol didžiausio masto pratybas ant žemės, nepaisydama perspėjimų kirto kaimyninių šalių oro erdves ir suintensyvino povandeninių laivų veiklą.
Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas (per vertėją): Ta strategiškai svarbi teritorija (Krymas – red.past.) privalo būti valdoma stipraus ir stabilaus suvereniteto, kas šiandien, tiesą sakant, gali būti tik Rusija.
Generolas Philipas Breedlove‘as, NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas Europoje: Rusija nieko nepaisydama bando pakeisti taisykles ir principus, kurie dešimtis metų buvo europietiško saugumo pamatai.
Warner: Tačiau kiek toli siekia Putino ambicijos? Vienas dalykas yra susigrąžinti įtaką buvusiose sovietinėse respublikose, kaip kad Ukraina, Gruzija ir Moldova, bet ar jis tikrai ryžtųsi veikti prieš anksčiau nepriklausomas šalis, kurias sovietai užėmė per II-ąjį pasaulinį karą, ir kurios dabar yra laisvos NATO Aljanso narės?
Primenu, kad NATO buvo suformuota 1949 m. balandį iš 12 narių, kurios pasižadėjo ginti viena kitą nuo Sovietų Sąjungos, remiantis principu „vienas už visus, visi už vieną“, tačiau 1989-aisiais nuvertus Berlyno sieną, o 1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, dauguma buvusių sovietinių respublikų pačios ėmė siekti NATO apsaugos ir ją užsitikrino. Turbūt labiausiai rusus papiktino tai, kad 2004 m. į NATO buvo priimtos trys mažytės Baltijos šalys, buvusios Sovietų Sąjungos Respublikos, kur iki šiol gyvena daug etninių rusų – Lietuva, Latvija ir Estija.
2014-ųjų rugsėjį, įsižiebus Ukrainos krizei, prezidentas Obama nuvyko į Estiją, kur nuramino Baltijos šalis ir įspėjo Rusiją. Tada jis pasakė: „Mes ginsime mūsų NATO sąjungininkus, ir tai reiškia kiekvieną sąjungininką. Taigi, jeigu kada nors ateis tokia akimirka, kai dar kartą turėsite klausti, kas atvyks jums padėti, tuomet žinokite atsakymą – NATO Aljansas“. Tačiau ar Rusija tikrai yra tokia didelė grėsmė savo Baltijos kaimynėms?
Evelyn Farkas: Be abejonės, be jokios abejonės. Žinote, visos šalys šalia Rusijos buvo arba užimtos, arba aneksuotos. Rusijos vyriausybė, taip vadinamas Kremlius, vykdo tokią užsienio reikalų politiką, kuri iš esmės užtikrina jam teisę politiškai ir ekonomiškai valdyti savo kaimynes.
2014-ųjų rugsėjį, įsižiebus Ukrainos krizei, prezidentas Obama nuvyko į Estiją, kur nuramino Baltijos šalis ir įspėjo Rusiją. Tada jis pasakė: „Mes ginsime mūsų NATO sąjungininkus, ir tai reiškia kiekvieną sąjungininką. Taigi, jeigu kada nors ateis tokia akimirka, kai dar kartą turėsite klausti, kas atvyks jums padėti, tuomet žinokite atsakymą – NATO Aljansas“.
Warner: Kaip manote, kokie yra Putino ketinimai tose šalyse?
Farkas: Jis nori išlaikyti tą politinę ir ekonominę kontrolę regione. Tai nereiškia, kad jis būtinai užims kiekvieną šalį. Jis lygiai taip pat gali jas paveikti kitomis priemonėmis.
Jackas Matlockas: Nemanau, kad yra net mažiausia tikimybė, jog Rusija įsiverš į Baltijos šalis. Rusai paprasčiausiai reaguoja į tai, ką jie laiko NATO daromu spaudimu jų šaliai, Aljansui didinant pajėgumą prie Rusijos pasienio. Jų nuomone, jie nesielgė agresyviai su kitais, ir jie tik reaguoja į agresiją iš Vakarų, ypač iš Jungtinių Valstijų, kurias jie kaltina, mano nuomone, nesąžiningai, bandant apsupti Rusiją karinėmis bazėmis.
Warner: Vakarų lyderiai sutinka, kad sudėtinga suprasti, kas yra varomoji Putino jėga ir ko jis iš tiesų siekia. Tačiau abipusė įtampa auga ir, kaip jūs esate įspėjęs anksčiau, darosi pavojinga.
Matlockas: Politinė atmosfera darosi panaši į Šaltojo karo laikų įtampą. Tokioje atmosferoje bus labai sunku bendradarbiauti dėl rimtesnių reikalų. Pavyzdžiui, kovoti su „Islamo valstybės“ terorizmu. Taip pat didėja branduolinio karo tarp dviejų supervalstybių grėsmė. Veltis į karą su Rusija gali būti katastrofiškai pavojinga. Mano galva, su ja reikia elgtis su tam tikru atsargumu.
Warner: Manote, kad mes grimztame į tam tikrą naują Šaltąjį karą mūsų santykiuose su Rusija? Ar dėl to turėtume elgtis atsargiau?
Farkas: Nebūtinai. Taip, mes visuomet turėtume elgtis su ja atsargiai, bet jeigu turite omenyje, kad neturėtume rodyti savo ryžto pasipriešinti Rusijai, tuomet nesutinku. Privalome siųsti Rusijai garsius perspėjimo signalus.
Nuotraukoje: Ashtonas Carteris, JAV gynybos sekretorius
