Šiame ir ateinančiuose straipsniuose pristatome jums ištraukas iš populiarios gydytojo dr. Vadimo Dechtiario knygos „Natūralus lieknumas su NLP ir hipnoze“.
Nutukimo epidemija
Kas tavo kūnas, žmogau?
Pamėkliškas gyvenimas,
It rožė žolėj,
It žaibo blyksnis.
Ozawa Roan
Pateiksiu šiek tiek faktų. Pagal pasaulinę statistiką, apie 60 % Žemės rutulio gyventojų kenčia nuo antsvorio, o trokštančių sulieknėti yra dar daugiau. Moksliškai įrodyta, kad papildomas svoris ne tik gadina išvaizdą, tačiau tampa streso ir nepasitikėjimo savimi priežastimi, o svarbiausia – daro žalą žmogaus sveikatos būklei: antsvoris yra širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, venų varikozės, diabeto, stuburo ir sąnarių ligų bei daugybės kitų negalavimų priežastis. Naujausiais tyrimais įrodyta, kad antsvorio turintys žmonės kur kas dažniau kenčia nuo depresijos ir nervų sistemos sutrikimų, nei optimalaus kūno svorio.
Svorio kontrolės informacinio tinklo interneto svetainės duomenimis, apie du trečdaliai Jungtinių Valstijų gyventojų turi nereikalingo antsvorio, o maždaug trečdalis yra nutukę (jų svoris viršija normą 18 kilogramų arba 40 svarų). Kitaip sakant, vien Amerikoje antsvorio problema yra palietusi mažiausiai 130 milijonų žmonių. Sveikatos problemos, susijusios su antsvoriu, kasdien nusineša apie 300 tūkstančių žmonių gyvybes.
Profesorius Simonas Stewartas, dirbantis širdies ligų profilaktikos srityje, mano, kad per ateinančius 20 metų nuo antsvorio sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų gali numirti apie 124 tūkstančius žmonių. Tiesa, reikia pastebėti, kad antsvoris užima antrą vietą išvengiamų mirties priežasčių sąraše. Pirmoji vieta tenka tabakui. Jeilio universitetas atliko tyrimą, kurio metu iš 4 000 internetinės apklausos respondentų pusė buvo pasirengę verčiau atiduoti metus savo gyvenimo, nei būti stori (Iš straipsnio „20 Things You Didn’t Know About… Obesity“ šaltinių). O štai JAV Federalinė aviacijos administracija 2004-aisiais vidutinį vyro svorį padidino nuo 85 iki 92 kilogramų. Kartais reikalai prieina ir iki kuriozų. 2002-aisiais Virgin Atlantic išmokėjo Barbarai Hewson iš Velso $24,100 kompensaciją už tai, kad ši nukentėjo nuo transatlantinio skrydžio metu ją prispaudusio šalia sėdėjusio storulio.
Vis daugiau amerikiečių negali gauti medicininių paslaugų dėl savo didžiulio antsvorio: jie arba netelpa į standartinius rentgeno aparatus, arba ultragarso bangos negali prasiskverbti pro riebalų sluoksnį.
Žinoma, sprendžiant šias problemas, didelis dėmesys turi tekti endokrininiams ir hormoniniams pakitimams organizme, tačiau ne menkiau svarbūs yra ir psichologiniai persivalgymo mechanizmai. Nepakankamai įvertinti pastaruosius ir problemos sprendimo ieškoti tik farmakologiniuose, chirurginiuose ir dietiniuose metoduose yra tas pats, kaip ieškoti, kur nepametus.
Kodėl mes valgome?
Malonumas – tai gėris, bet tik tada, kai jis nesukelia sąžinės graužaties.
Antisfenas iš Atėnų
Labai daug žmonių valgo tiesiog palaikydami draugiją kitiems, iš nuobodulio, iš godumo, arba norėdami nusiraminti. Žmonės taip pat valgo dėl to, kad yra nelaimingi, norėdami sumažinti įtampą, sušvelninti depresiją.
Kai svarstome psichologinius persivalgymo mechanizmus, derėtų nepamiršti, kad maistas tarp išgyvenimą užtikrinančių būtinųjų sąlygų yra trečioje vietoje (po oro ir vandens), o taip pat yra pats paprasčiausias ir greičiausias būdas patirti malonumą. Problema yra ta, kad labai dažnai net pasisotinęs žmogus vis dar nejaučia šio poreikio patenkinimo ribos. Jis nesustoja, o toliau valgo, nes nori gauti dar daugiau malonumo. Po kurio laiko natūralūs reguliaciniai mechanizmai nustoja funkcionavę ir užleidžia vietą grynai mechaniniam ribos nustatymui pagal skrandžio užpildymo ar perpildymo matą. Labai daug žmonių valgo tiesiog palaikydami draugiją kitiems, iš nuobodulio, iš godumo, arba norėdami nusiraminti. Žmonės taip pat valgo dėl to, kad yra nelaimingi, norėdami sumažinti įtampą, sušvelninti depresiją. Kaip matote, mes jau galime kalbėti apie psichologinės priklausomybės nuo maisto fenomeną. Kaip ir bet kokia kita priklausomybė, priklausomybė nuo maisto pasireiškia nuolatinėmis mintimis apie valgymą, emociniu pakylėtumu ruošiantis valgyti ar valgant bei prislėgta nuotaika, kai neturite galimybės patenkinti šio savo poreikio, o taip pat negebėjimu kontroliuoti savo elgesio.
Žinoma, kaip ir įprasta, žmogus savo psichologinės priklausomybės nepripažįsta, pats sau įsivaizduodamas, kad tiesiog jaučia paprasčiausią ir natūralų norą mėgautis maistu.
Dr. Vadimas Dechtiaris
