NATO yra nepakankamai pasiruošusi kurios nors jos šalies-narės užpuolimui iš Rusijos, įspėja įtakinga Jungtinės Karalystės parlamentarų grupė.
D. Britanijos Bendruomenių rūmų gynybos komitetas teigia, kad dabartinis Ukrainos konfliktas rodo „rimtą“ NATO pasirengimo atsakyti į šią grėsmę trūkumą, ir kad organizacijai būtinai reikalinga „radikali reforma“.
D. Britanijos parlamentarų teigimu, užpuolimo rizika kol kas išlieka nedidelė, tačiau jie įspėjo, kad gali būti pasinaudota kitais karybos metodais, tokiais kaip kibernetinės atakos ar nereguliarios kariuomenės panaudojimas.
Savo ruožtu, NATO teigia apsvarstysianti jų išvadas.
Komitetas ragina atlikti šiuos pakeitimus:
- Įkurti nuolatinę NATO karių ir karinės ginkluotės bazę „pažeidžiamose“ Baltijos valstybėse, įskaitant Estiją, Latviją ir Lietuvą.
- Įtraukti neoficialias grasinimo taktikas (nereguliarias kariuomenes ir kibernetines atakas) į NATO 5 skirsnio įsipareigojimą visoms šalims padėti puolamai šaliai-narei.
- „Smarkiai“ praplėsti jau egzistuojančias greitojo reagavimo pajėgas.
- Pradėti plataus masto apmokymus, kuriuose dalyvautų kariniai ir politiniai lyderiai iš visų NATO šalių.
Parlamentarai taip pat įspėjo, kad NATO „galimai neturi bendros politinės paskatos imtis sutartų veiksmų, kad pasipriešintų puolimui“. Taip pat, jų teigimu, viešoji nuomonė gali nepalaikyti karinės jėgos panaudojimo laikantis 5 skirsnio įsipareigojimų konfrontacijos su Rusija atveju.
„NATO šiuo metu nėra gerai pasiruošusi atremti Rusijos grėsmę prieš kurią nors NATO šalį-narę“, - rašoma pranešime.
„Neįprastos Rusijos atakos, įskaitant asimetrinę taktiką – paskutinis terminas tam yra „dviprasmiška karyba“ – yra vykdomos taip, kad praslystų pro NATO radarą, ir prieš jas kovoti yra ypač sudėtinga.“
Grėsmė vertinama nepakankamai
D. Britanijos parlamentaras Rory Stewartas, gegužę išrinktas gynybos komiteto pirmininku, sakė: „Nors rizika, kad Rusija užpuls kurią nors NATO narę, išlieka maža, ji yra reikšminga. Mes nesame įsitikinę, kad NATO yra pasiruošusi šiai grėsmei.“
„NATO nepakankamai rimtai vertina grėsmę iš Rusijos ir nėra tinkamai pasiruošusi į ją atsakyti. Dar blogiau tai, kad Rusijos vykdoma taktika labai greitai kinta – įskaitant kibernetines atakas, informacijos karą ir nereguliarių „separatistinių grupių“, apginkluotų civilių bei Rusijos specialiųjų pajėgų, veikiančių be skiriamųjų ženklų, rėmimą“, - sakė buvęs karys ir diplomatas R.Stewartas, dirbęs Balkanuose, Afganistane ir Irake.
„Mes jau matėme, kaip Rusija naudoja šias ir panašias taktikas Ukrainoje, kad destabilizuotų NATO partnerę, aneksuotų dalį jos teritorijos ir paralyžuotų jos gebėjimą į tai atsakyti“, - pabrėžė jis.
Pranešime taip pat teigiama, kad nors NATO paskutinius 20 metų nelaikė Rusijos didele teritorine grėsme, dabartiniai įvykiai reiškia, kad organizacija yra „priversta tai padaryti“.
„Šių metų įvykiai Rusijoje, sekę po kibernetinių atakų Estijoje 2007 m. ir invazijos į Gruziją 2008 m., turėjo NATO „pažadinti iš miego“, - rašoma pranešime.
Prisitaikymas prie saugumo situacijos
Tuo tarpu NATO atstovė Oana Lungescu sakė: „Dar kovo mėnesį NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pavadino Rusijos karinius veiksmus aplink Ukrainą ir jos viduje Aljanso ir platesnės tarptautinės bendruomenės pažadinimu iš miego“.
„Jis taip pat aiškiai parodė, kad NATO privalo prisitaikyti prie pakitusios saugumo situacijos ir kad rugsėjį vyksiantis aukščiausių NATO viršūnių susitikimas bus svarbus žingsnis šiame procese“, - pabrėžė ji.
„NATO jau ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų bendrą gynybą, ypatingai mūsų rytuose esančių sąjungininkių narių, pasitelkiant daugiau lėktuvų ore, daugiau laivų jūroje ir daugiau apmokymų ant žemės, - tęsė ji. – Prie to prisideda visos 28 šalys-sąjungininkės, kurios vaidina svarbų vaidmenį patruliuojant Baltijos šalių oro erdvėje ir planuojant būsimas pratybas Lenkijoje.“
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija buvo suformuota 1949 m. ir yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu.
Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkių konsultacijas, kai bent viena iš jų mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei jam pritaria visos valstybės – narės.
Aljansas per pastaruosius 15 metų sparčiai plėtėsi, į savo gretas priimdamas sieną su Rusija turinčias šalis bei tris Baltijos valstybes (Latviją, Lietuvą ir Estiją), kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai.
