Plutone, pasiruošk būti nufotografuotas iš arti: NASA kosminis zondas pabudo iš paskutinio savo devynerius metus trukusios kelionės į Saulės sistemos pakraštį etapo ir jau ruošiasi kitąmet planuojamam pirmam artimam susitikimui su nykštukine planeta.
Kosminis aparatas „New Horizons“, šiuo metu nuo Žemės nutolęs per 2,9 mlrd. mylių, žiemos miegu miegojo nuo rugpjūčio, kuomet siekiant sumažinti įrangos dėvėjimąsi buvo išjungta didžioji dalis jo sistemų. Tačiau vėlyvą gruodžio 6-osios pavakarę misijos mokslininkai sulaukė patvirtinimo signalo Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijos (APL) zondo misijos operacijų centre Laurelyje, Merilande. Zondas šiuo metu yra visiškai pabudęs ir pasirengęs savo 2015 m. numatytam žvalgomajam skrydžiui aplink Plutoną.
Savo pabudimo metu „New Horizons“ nuo Plutono buvo nutolęs tik šiek tiek daugiau nei per 162 mln. mylių. Apie 20 APL konferencijų salėje susirinkusių žmonių su nekantrumu laukė, kada „New Horizons“ praneš apie savo pabudimą.
Pabusk, Plutono zonde
Pirmas signalas iš kosminio zondo mokslininkus pasiekė gruodžio 6 d., apie 9:30 val. vakaro ET laiku, ir sulaukė audringų plojimų iš susirinkusių, įskaitant Alano Sterno, vyriausiojo „New Horizon“ misijos mokslininko, ir Jimo Greeno, NASA planetų mokslo direktoriaus. 9:52 v.v. misijos vadybininkai patvirtino, kad „New Horizons“ pabudo ir kad visos jo sistemos veikia įprastai. Šis pabudimas yra pirmas kosminio zondo skrydžio aplink Plutoną, numatomo 2015 m. liepos 14 d., etapas.
„Tai naujo puslapio atvertimas. Tai keičiasi nuo kruizinės misijos į misiją, artėjančią prie savo tikslo“, - Pietvakarių tyrimų centre Boulderyje, Kolorade sakė Sternas, po signalo patvirtinimo iššovęs šampano butelį ir paskelbęs tostą už misiją.
„New Horizons“ netgi turėjo nubudimą pažymėjusią specialią dainą – anglų tenoro Russello Watsono dainos „Where My Heart Will Take Me“ melodiją. Daina, kurioje Watsonas taip pat siunčia linkėjimus „New Horizons“, buvo pagrota misijos operacijų centre po to, kai iš zondo buvo gautas patvirtinimo signalas.
Įspūdingas susitikimas
„New Horizons“ savo Plutono mokslo kampaniją pradės sausį, o arčiausiai nykštukinės planetos priartės liepą. Zondas tirs tankiausią Saulės sistemos regioną, Kuperio asteroidų žiedą, kuris yra pilnas uolinių ir ledinių objektų, kurie iš esmės liko nepakitę nuo pat Saulės sistemos susiformavimo.
„Tai yra ta vieta, kurioje veikti buvo sukurtas šis kosminis aparatas, ir tai yra tokia operacija, kurią įgyvendinti ši komanda laukė visą dešimtmetį, - sakė Sternas. – Žaidimas prasideda.“
$700 mln. vertės misiją NASA pradėjo 2006 m. Tai bus pirmasis kosminis aparatas, iš arti pamatęs Plutoną ir penkis jo palydovus. Pianino dydžio zondas yra varomas branduoline energija ir vos per devynerius metus nukeliavo beveik 3 mlrd. mylių, kad pasiektų Plutoną, bei tapo greičiausiu kada nors paleistu kosminiu aparatu.
Du trečdalius savo kelionės jis praleido hibernacijos būsenoje, kuri ne tik prailgino jo prietaisų veikimo trukmę, bet ir sumažino personalo išlaidas ant žemės.
Per visą savo kelionę „New Horizons“ patyrė 18 hibernacijos periodų ir išmiegojo 1 873 paras. Gruodžio 6-oji buvo paskutinė jo hibernacijos diena prieš tai, kai zondas pradės rinkti duomenis apie Plutono sistemą.
Per 20 savo žvalgybinio skrydžio aplink Plutoną savaičių „New Horizons“ siųs aiškesnes Plutono ir jo palydovų nuotraukas nei „Hubble“ kosminis teleskopas, sakė Sternas. Palyginimui, jeigu šis zondas praskrietų kosmose virš kurio nors miesto, jis sugebėtų suskaičiuoti ant žemės esančius atskirus pastatus. „New Horizons“ taip pat gali identifikuoti potencialius, kol kas nežinomus aplink Plutoną besisukančius palydovus ar žiedus.
Zondo pabudimo renginyje Sternas taip pat išdalino mažus, 2 colių ilgio pieštukus, sudilusius nuo nepailstamo naudojimo.
„Tai mūsų atkaklumo metafora, - sakė Sternas, laikydamas vieną tokių pieštukų. – Kadangi ši misija turėjo tiek daug pakilimų ir nuopuolių – kaip ir pats Plutono tyrinėjimas – pamaniau, kad būtų labai tinkama išdalinti šiuos pieštukus. Tai labai paprasta, tačiau reikšminga.“
