JAV kosminis zondas pradėjo suktis aplink Cererą – už Marso orbitos skriejančią nykštukinę planetą, kuri, kaip manoma, yra Saulės sistemos formavimosi liekana, pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

2007 m. paleistas kosminis aparatas „Dawn“ 14 mėnesių skrido nuo asteroido Vestos iki Cereros, kuri yra didžiausias dangaus kūnas asteroidų juostoje, plytinčioje tarp Marso ir Jupiterio. „Dawn“ pradėjo suktis veikiamas Cereros gravitacijos penktadienį ir tapo pirmuoju kosminiu aparatu, įskriejusiu į orbitą aplink nykštukinę planetą.

Tuo tarpu NASA kosminis zondas „New Horizons“ vėliau šiais metais turėtų praskristi šalia kitos nykštukinės planetos – Plutono, skriejančio tolimajame Saulės sistemos pakraštyje.

„Dawn“ dar apie mėnesį manevruos, kol iš pradinės orbitos už maždaug 61 tūkst. km nuo Cereros priartės iki 4,4 tūkst. km ir pradės mažosios planetos žvalgybą. Iki šios misijos pabaigos ateinančių metų birželį „Dawn“ dar labiau priartės prie Cereros ir skries maždaug 375 km aukštyje virš jos paviršiaus.

Mokslininkai jau stengiasi išspręsti vieną mįslę. Praėjusį mėnesį prie Cereros artėjantis „Dawn“ atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti šviesios dėmės jos paviršiuje. Tikėtina, kad tai yra ledas, atidengtas asteroido arba kometos smūgio; arba druskų ar kitų mineralų telkiniai.

Mokslininkai įtaria, kad Cereroje tuojau po jos susidarymo galbūt telkšojo požeminis vandenynas, kuris vėliau užšalo. Europos Herschelio teleskopas pernai prie Cereros aptiko vandens garų, kurie galbūt yra ženklas, jog ant mažosios planetos paviršiaus krentantys meteoritai paskleidžia į kosmosą vandens turinčios medžiagos. „Dawn“ tyrimais bus mėginama patvirtinti šias prielaidas.

Ši misija, kainavusi apie 473 mln. dolerių, yra pirmoji, per kurią kosminis zondas įskriejo į orbitą aplink daugiau negu vieną dangaus kūną. Naujų Cereros nuotraukų „Dawn“ tikriausiai atsiųs tik balandį, kai zondas įskries į zoną, iš kurios matoma Saulės apšviečiama šio dangaus kūno pusė.