Penktadienį Lietuvos sporto universitete vyko mokslinė konferencija – „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Ji sukvietė garbius svečius: Prezidentą Valdą Adamkų, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininką prof. habil. dr. Vytautą Landsbergį, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentą doc. dr. Artūrą Poviliūną, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narį Gediminą Karoblį (Norvegija), Pasaulio lietuvių sporto asociacijos (PLSA) pirmąjį viceprezidentą Valentiną Aleksą, prof. dr. Joną Jasaitį, Lietuvos Respublikos Seimo narį Kazį Starkevičių, prof. habil. dr. Henriką Žilinską, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininką Lauryną Roką Misevičių (JAV), prof. habil. dr. Algirdą Raslaną, Lietuvos olimpinės akademijos Garbės prezidentą prof. habil. dr. Povilą Karoblį, prof. habil. dr. Loną Petrą Jankauską, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinį direktorių Edį Urbanavičių, Kauno miesto vicemerą Vasilijų Popovą ir kitus.
Garbūs apdovanojimai
Konferencijos metu Jo Ekscelencijai Prezidentui V. Adamkui už aktyvią, nuoširdžią, nenuilstamą veiklą pasaulio lietuvių sporto bendruomenėje, visišką atsidavimą, meilę ir pagarbą savo tautiečiams bei tėvynei Lietuvai, suteiktas Pasaulio lietuvių sporto asociacijos Garbės nario vardas. Antras Garbės nario vardas tądien suteiktas prof. V. Landsbergiui.
Už renginio organizavimą, miesto įvaizdžio stiprinimą ir indėlį į Kauno miesto mokslinį bei kultūrinį gyvenimą V. Popovas įteikė Kauno mero plaketę doc. dr. A. Poviliūnui, burmistro Jono Vileišio medalius V. Aleksai, dr. Povilui Kupriui, Daivai Majauskienei ir kitiems.
Prisiminė istorinę olimpiadą Kaune
Doc. dr. Artūras Poviliūnas moksliniame pranešime didelį dėmesį skyrė pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai, 1938 m. vykusiai Kaune ir Klaipėdoje.
Prezidentas V. Adamkus teigė, kad ši olimpiada buvo pirmasis žingsnis į visų jaunų lietuvių susijungimą į sportinę organizaciją.
„Sportas buvo galinga, vienijanti, auklėjanti ir lietuvišką jaunimą išeivijos tarpe išlaikanti jėga. Didžiuojuosi, kad man teko nuo pradžių dalyvauti lietuviškos sporto organizacijos vystymesi“, – kalbėjo Prezidentas V. Adamkus.
Kartu jis pasidalino įspūdžiais iš gyvenimo išeivijoje laikų: „Gyvenimas išeivijoje pirmomis dienomis buvo gan sunkus, bet neilgai, kol mes, sportininkai, įkūrėme Šiaurės Amerikos lietuvių sporto sąjungą. Ji vienijo Amerikos ir Kanados lietuvius. Tikslas buvo vienas - sutelkti lietuvių jaunimą į vieną šeimą, kur būtų skatinama meilė ir įsipareigojimas lietuvybei bei kartu prisidedama prie fizinio ir dvasinio vystymosi.“
Pirmoji lietuvių delegacija
Doc. dr. A. Poviliūno teigimu, 1938 metų olimpiada buvo reikšmingas žingsnis ir tvirtas pamatas pirmosioms Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, 1978 m. į Kanadą subūrusioms po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Tiesa, į šias žaidynes Lietuvos delegacija atvyko tik po dešimtmečio.
Lietuva į trečiąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes buvo pakviesta 1988 m., atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
„Tada net negalėjome pagalvoti, kad tai tikrai įvyks. Audringa Sąjūdžio banga ritosi per Lietuvą, ir sovietų Lietuvos valdžiai, be abejo, suderinus su Maskva, neliko nieko kito, kaip išleisti nedidelę grupelę Lietuvos sportininkų į tolimą Australiją, kur rinkosi viso laisvo pasaulio lietuviai“, – pasakojo A. Poviliūnas.
„Daugiau nei ketvirtadalis lietuvių gyvena ne Lietuvoje. Koks bus jų sportas, ryšys su Lietuva – labai svarbus ir nenagrinėtas klausimas, tuo ši konferencija labai svarbi“, – teigė A. Stasiulis ir skatino tokių diskusinių forumų ateityje surengti kuo dažniau.
Jis prisiminė Arvydo Juozaičio žodžius, ištartus jam Vilniaus geležinkelio perone, su sportininkais keliaujant į Australiją: „Grįžkit su skydu arba ant skydo.“
„Šie žodžiai daug ką sakė, ir nors vykome su savo trispalve rankose, tautine giesme lūpose – šalis dar nebuvo laisva, gyvenome sovietinėje Lietuvoje“, – sakė A. Poviliūnas.
Ragina aktyviau bendradarbiauti
Konferencijos dalyviai išreiškė susirūpinimą nuslopusiu bendradarbiavimu su pasaulyje gyvenančiais lietuviais ir ragino komunikuoti aktyviau.
Pasak A. Poviliūno, šiuo metu būtina dėti visas pastangas, kad pasaulyje pasklidusios sporto organizacijoms – susivienytų, jis siūlė nuolat rengti konferencijas, aktyviai kviesti į susitikimus ir kas 4 metus Pasaulio lietuvių sporto žaidynes rengti Lietuvoje. „Tik čia“, – pabrėžė A. Poviliūnas.
LSU rektorių atstovavęs profesorius dr. Arvydas Stasiulis teigė, kad lietuvius visada vienijo, vienija ir vienys į kraują įaugęs esminis dalykas – sportas.
„Daugiau nei ketvirtadalis lietuvių gyvena ne Lietuvoje. Koks bus jų sportas, ryšys su Lietuva – labai svarbus ir nenagrinėtas klausimas, tuo ši konferencija labai svarbi“, – teigė A. Stasiulis ir skatino tokių diskusinių forumų ateityje surengti kuo dažniau.
Pavyzdys – R. Meilutytė
Prof. V. Landsbergis taip pat prisidėjo prie raginimų.
„Gerai, kad olimpiada vyktų nuolat, nebūtinai S. Dariaus ir S. Girėno stadione, bet mintyse ir lietuviškų sporto klubų pasaulyje nuolatinėje veikloje. Pasaulio lietuvių sporto organizacijos galėtų bendrauti dažniau“, – atkreipė dėmesį profesorius ir paskatino patriotizmo semtis iš užsienyje šiuo metu gyvenančios plaukikės Rūtos Meilutytės pavyzdžio: „Matome, kaip aukso medalius skina didmoterė Rūta, tegul visus pasaulio lietuvius tai paskatina daugiau ryžto, patriotizmo, kurį ji rodo.“
Profesorius čia pat prisiminė 1992 m. Barselonoje vykusias XXV olimpines žaidynes ir tvirtą lietuvių sportininkų stotą: „Prisimenu Vilnių, kai olimpiečiai išsikovojo teisę atstovauti Lietuvai Barselonoje, susilaukė gundymų, jiems sakė: „Lietuviai, kam jums dalyvauti atskirai, juk jūs neturite sąlygų, nei kur treniruotis, nei stovyklų. Mes duosime visas sąlygas, jūs grįšite su aukso medaliais, tik – kartu su mūsų komanda“, kalbėjo kitų šalių komandos.“
V. Landsbergis prisimena, kad Lietuvos sportininkai pasakė griežtą ne: „Mes žaisime tik už Lietuvą, neabejodami atkirto jie.“
Tikimasi, kad mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“ bus akstinas viso pasaulio lietuviams telktis ir bendradarbiauti bei puoselėti lietuvybę, kad ir kuriame pasaulio kampelyje jie bebūtų.
2017 m. X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks Kaune, jose planuojama sulaukti 3 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio.
Teksto autorė - Skirmantė Javaitytė
