Įrodyta, kad miestų gyventojai kur kas dažniau skundžiasi įvairiais negalavimais. Ar gyvenant dideliame mieste įmanoma ilgiau išlikti sveikam ir darbingam? Taip, jeigu laikomasi sveikos gyvensenos principų. Vienas iš jų – tinkama mityba.
Tiesa ta, kad žmonės, gyvenantys dideliuose miestuose, yra priversti kvėpuoti užterštu oru, jie dažniau važinėja automobiliu ar viešuoju transportu, mažiau juda, taip pat dažniau patiria stresą, rečiau būna gamtoje. Žinoma, ilgą laiką gyvenant tokioje aplinkoje padidėja grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis.
Neigiamą aplinkos poveikį šiek tiek galima sumažinti pakeitus gyvenimo būdą. Labai svarbu nepraleisti progos kuo dažniau ištrūkti į gamtą, kiek įmanoma daugiau judėti ir būtinai rinktis sveiką ir kokybišką maistą.
Viena svarbiausių taisyklių – gerkite kuo daugiau tyro vandens. Rytą pradėkite šilto vandens stikline. Vanduo valo organizmą – šalina iš ląstelių toksinus, stabdo senėjimą. Jei organizmui trūksta vandens, sutrinka natūralios funkcijos, pradeda varginti įvairūs negalavimai, sausėja oda, silpnėja raumenys. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama išgerti apie 2 litrus nevirinto, negazuoto vandens. Jei būnate patalpose, kur oras sausas, ar daug sportuojate, vandens galima išgerti dar daugiau.
Bent du kartus per savaitę skanaukite žuvies. Tai išties vertingas produktas. Žuvyje gausu lengvai pasisavinamų baltymų – statybinės mūsų kūno medžiagos, reikalingos, kad atsinaujintų oda, raumenys. Jei organizmas gauna nepakankamai baltymų, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Žuvyje esančios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir saugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kurios, beje, labai kamuoja didmiesčio gyventojus.
Kasdien valgykite produktų, kuriuose gausu ląstelienos. Keliaudama virškinimo traktu ląsteliena nuvalo žarnų sieneles, sugeria ir pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas. Dėl ląstelienos poveikio iš žarnyno į kraują patenka mažiau suvirškintų riebalų, todėl kraujyje mažėja cholesterolio, o kartu – pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Daug ląstelienos turintys produktai padeda greitai pasisotinti, bet nėra kaloringi, todėl jų rekomenduojama valgyti lieknėjant. Suaugęs žmogus per dieną turėtų suvalgyti apie 25 g ląstelienos. Į kasdienį racioną įtraukite šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos, nesmulkintų kruopų, rudųjų ryžių.
Didžiausią porcijos dalį tegul sudaro žali maisto produktai. Gyvenant užterštoje aplinkoje, mažai judant, dirbant protinį darbą, su maistu turite gauti itin daug energijos. Vartokite kuo daugiau žalių ar trumpai apdorotų labai žemoje temperatūroje. Verdant, kepant, troškinant dauguma organizmui reikalingų maistinių medžiagų suyra. Žali maisto produktai lengviau virškinami ir suteikia daugiau energijos nei virtas ar keptas maistas, veikliosios medžiagos stiprina natūralų mūsų organizmo atsparumą ligoms. Be to, juose kur kas mažiau organizmui kenksmingų pesticidų ir nitratų. Termiškai apdorojant daržoves nuodų koncentracija didėja.
Vartokite mažiau lengvai pasisavinamų angliavandenių. Po truputį mažinkite cukraus, saldumynų. Besaikis cukraus vartojimas sutrikdo virškinimo trakto veiklą. Su saldumynais gautas kalorijų perteklius kaupiasi riebaliniame audinyje.
Ribokite gyvūninės kilmės riebalų vartojimą. Žinoma, kad riebalai teikia energijos, dalyvauja medžiagų apykaitos procese, būtini centrinės nervų sistemos veiklai. Tačiau reikėtų žinoti, kad naudingesni – augalinės kilmės riebalai.
Ribokite mėsiškus patiekalus. Tai sunkiai virškinamas maistas, todėl pasistenkite kasdien jo nevalgyti. Prieš ruošdami mėsą būtinai nupjaustykite riebalus. Nekepkite jos riebaluose, geriau virkite, troškinkite. Jei be mėsos negalite išsiversti nė dienos, pirmenybę teikite kalakutienai. Kalakuto mėsoje yra daug aminorūgščių ir baltymo karnozino, greitinančio raumenų ląstelių dalijimąsi, todėl veidas ilgai išlieka jaunas, o kūnas stangrus.
Nepirkite maisto produktų su konservantais. Pirkdami maisto produktus, atidžiai išstudijuokite etiketėje surašytas sudedamąsias gaminio dalis. Venkite modifikuotų produktų, taip pat tokių, kuriuose yra konservantų, antioksidantų, dažiklių ir kitų organizmui kenksmingų medžiagų. Nevartokite pusgaminių ir greitai paruošiamo maisto. Geriau apsipirkite dažniau, rinkitės trumpiau galiojančius produktus.
Viena svarbiausių taisyklių – maitinkitės reguliariai. Net gyvendami beprotišku tempu, laiką pasistenkite planuoti taip, kad spėtumėte laiku pavalgyti. Jei tuo metu kyla pagunda dar atlikti kokį darbelį, prisiminkite, kad visų darbų vis tiek nenudirbsite, o pavalgyti – šventas reikalas. Valgykite tris kartus per dieną ir dukart užkąskite sveiku maistu: vaisiais, riešutais, dribsniais.
