Visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių skaičius pernai metais smarkiai išaugo: 2015-aisiais jų buvo įvykdyta daugiausiai per praėjusius 25 metus, skelbia antradienį pasirodęs „Amnesty International“ tyrimas, atskleidęs, kad praėjusiais metais mirties bausme nubausti mažiausiai 1 634 žmonės, arba dvigubai daugiau nei 2014 m.
Net ir šis didelis skaičius neatspindi realios situacijos: tyrimo duomenys buvo surinkti iš oficialių ataskaitų, tarp kurių nebuvo tokių konfliktuose dalyvaujančių šalių kaip Sirija, arba Kinijos, kuri taip pat atsisakė pateikti savo turimą statistiką, šalies laikomą valstybine paslaptimi. Vis tik analitikai teigia, kad Kinijoje kasmet įvykdoma tūkstančiai tokių bausmių.
„Mirties bausmių skaičiaus išaugimas praėjusiais metais smarkiai mus neramina, - išplatintame pranešime teigia „Amnesty International“ generalinis sekretorius Salilas Shetty. – Tai pirmas kartas per 25 metus, kai tiek daug žmonių visame pasaulyje yra savo valstybių nubaudžiami mirties bausme.“
Nepaisant aukšto skaičiaus pernai visame pasaulyje atliktų mirties bausmių, ją įteisinusių šalių skaičius metams bėgant tolygiai mažėja. 2015 m. mirties bausmės atsisakė Fidžis, Madagaskaras, Kongo respublika ir Surinamas, o Mongolijoje mirties bausmės panaikinimas įsigalios nuo liepos 1 d. Mažiausiai 60 kitų šalių yra įteisinusios mirties bausmę, bet nebenaudoja jos mažiausiai dešimtmetį, ką Jungtinės Tautos vadina „de facto panaikinimu“.
Tokios viena sau prieštaraujančios tendencijos – rekordinis mirties bausmių skaičius ir mažėjantis jas vykdančių valstybių kiekis – leidžia suprasti, kad vos kelios šalys vykdo savo piliečiams mirties bausmes neproporcingai dideliu mastu, tvirtina Robertas Dunhamas, Mirties bausmių informavimo centro direktorius.
„Visame pasaulyje mirties bausmė yra naudojama vis rečiau, išskyrus keturias pagrindines jos vykdytojas – Kiniją, Pakistaną, Iraną ir Saudo Arabiją“, - teigia jis.
Vos trise iš jų – Irane, Pakistane ir Saudo Arabijoje – buvo įvykdyta beveik 90 proc. visų mirties bausmių, kurias „Amnesty International“ užfiksavo 2015 m. Irane įvykdytos mažiausiai 977 oficialiai patvirtintos egzekucijos, dauguma jų – pakariant, o 58 iš jų surengtos viešumoje.
Pakistane buvo įvykdytos 326 mirties bausmės, arba, pasak „Amnesty International“, daugiau nei kada nors anksčiau šioje šalyje. Egzekucijų banga Pakistane kilo po to, kai prieš metus buvo panaikintas šešerių metų senumo mirties bausmių vykdymo sustabdymas. Tuo tarpu Saudo Arabijoje pernai įvykdyta 76 proc. daugiau mirties bausmių nei metus prieš tai; iš mažiausiai 158 oficialiai patvirtintų egzekucijų dauguma atlikta nukirsdinant.
Penkta pagal mirties bausmių skaičių pasaulyje, įskaitant Kiniją kaip numanomą lyderę, yra JAV. Jungtinėse Valstijose praėjusiais metais įvykdytos 28 mirties bausmės, tai yra mažiausias skaičius nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios. „Amnesty International“ atkreipia dėmesį, kad, pirmą kartą nuo mirties bausmės grąžinimo 8-ajame dešimtmetyje, daugiau nei pusė valstijų ją yra panaikinusios arba „teisiškai, arba praktiškai“.
Dunhamo nuomone, tendencijos JAV baudžiamojoje sistemoje tam tikra prasme atkartoja tai, kas vyksta pasaulyje: „Taip, kaip didžioji Jungtinių Valstijų dalis tolsta nuo mirties bausmės, taip jos atsisako ir didžioji pasaulio dalis, bet taip pat išlieka ir labiau koncentruotų vietų, kur vis dar stebime šią praktiką.“
„Kad ir kokia „gera“ toje šalyje būtų žmogaus teisių situacija, jeigu ji žudo savo piliečius vardan įstatymo, tokia šalis nėra gera“, - teigia Halperinas, kuris yra mirties bausmės oponentas. Jo teigimu, mirties bausmės panaikinimas JAV padarytų „svarbią įtaką likusiam pasauliui“.
Rickas Halperinas, žmogaus teisių ekspertas iš Pietų metodistų universiteto, pažymi, kad aukštus mirties bausmių lygius iš dalies gali paaiškinti nesąžiningos teisminės sistemos tokiose šalyse kaip Iranas ar Saudo Arabija, kur žmonės yra baudžiami mirtimi už tokius nusikaltimus kaip prekyba narkotikais, svetimavimas, šventvagystė ir homoseksualūs santykiai. O ir pačiai Amerikai reikėtų kur kas aktyviau keisti savo baudžiamąją sistemą, kad ši labiau atitiktų tarptautinės teisės standartus, sako jis.
„Kad ir kokia „gera“ toje šalyje būtų žmogaus teisių situacija, jeigu ji žudo savo piliečius vardan įstatymo, tokia šalis nėra gera“, - teigia Halperinas, kuris yra mirties bausmės oponentas.
Jo teigimu, mirties bausmės panaikinimas JAV padarytų „svarbią įtaką likusiam pasauliui“.
„Mažesnės šalys kalba apie mirties bausmės grąžinimą, pavyzdžiui, Gvatemala ar Filipinai, ir jos gali pasinaudoti argumentu, kad mes vis dar nesame jos atsisakę, - sako jis. – Grynai vien tik žmogaus teisių kontekste, tai pagaliau pakeltų JAV į aukštesnį moralinį lygmenį. Nors mes turime ir kitokių problemų, būtume išsprendę šį centrinį mirties bausmės klausimą.“
Jam antrina Dunhamas, kuris pažymi, kad Baltarusija, vienintelė Europos šalis, iki šiol neatsisakiusi mirties bausmės, dažnai cituoja dabartinę JAV baudžiamąją sistemą kaip pateisinimą saviškei.
