Pietų Korėjos prokurorai pirmadienį pareikalavo skirti mirties bausmę kapitonui, kurio plukdomas keltas balandį nuskendo ir pražudė 304 žmones, iš kurių dauguma buvo paaugliai moksleiviai. Tai yra didžiausia taikos metu šalyje įvykusi nelaimė per kelis dešimtmečius.
69 m. amžiaus kapitonas Lee Jun-seokas „nieko nepadarė, kad padėtų išgelbėti savo keleivius“, sakė vyriausiasis prokuroras Park Jae-eokas per teismo posėdį: „Netgi po to, kai jį patį išgelbėjo pakrantės sargyba, jis nieko nepadarė, kad padėtų keleiviams. Jis netgi nuslėpė savo tapatybę nuo pakrantės sargybos“.
Prokurorai taip pat pareikalavo skirti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę kitiems trims įgulos nariams: kapitono padėjėjams Kang Won-sikui ir Kim Young-ho bei vyriausiajam inžinieriui Park Gi-ho. Jie taip pat paprašė skirti nuo 15 iki 30 metų kalėjimo bausmes dar 11 kitų įgulos narių, kurie yra kaltinami netyčine žmogžudyste, nusikalstamu aplaidumu ir kitais kaltinimais.
Paskutiniame teismo posėdyje prieš lapkričio 11 d. numatytą teismo verdikto paskelbimą, prokurorai teigė, kad iš viso 15 kelto „Sewol“ įgulos narių žinojo, kad jų laivas skęsta ir kad keleiviai laukia savo kajutėse po pakartotinių nurodymų likti savo vietose. Nepaisant to, įgula nesiėmė jokių gelbėjimo pastangų, tokių kaip evakuacijos signalo įjungimas, prieš tai, kai patys pabėgo iš laivo ir įlipo į pirmąsias atplaukusias pakrantės sargybos valtis, sakė prokurorai.
„Jie rūpinosi tik savo pačių gyvybėmis“, - sakė vienas prokuroras prieš teismo salę, kurią užpildė 60 katastrofos aukų šeimos narių.
Kai kurie žuvusių moksleivių giminaičiai vilkėjo identiškus geltonus švarkus, ant kurių buvo užrašyta: „Mes prisiminsime. Mes visuomet būsime su tavimi“. Viena motina vilkėjo marškinėlius su tuzino aukų vardais.
„Įstatymai yra tikra nesąmonė!“ – iš teismo salės išėjęs piktinosi vienas iš tėvų, kuris skundėsi, jog kai kuriems įgulos nariams prokurorų siūloma bausmė vis tiek yra nepakankamai griežta.
„Sewol“ nuskendo netoli pietvakarinės Pietų Korėjos balandžio 16 d. Laivas gabeno du kartus daugiau krovinio negu yra leidžiama pagal įstatymus, ir didžioji dalis to krovinio buvo pritvirtinta nesaugiai, sakė prokurorai.
Tuo tarpu kapitono ir kitų trijų žmogžudyste kaltinamų įgulos narių advokatai nesutiko su šiais kaltinimais, sakydami, kad jų klientai neturėjo ketinimų nužudyti keleivius. Jie taip pat teigė, kad kaltė dėl katastrofos neturėtų būti dedama vien tik ant įgulos pečių.
Įgulos nariai, teigė jų advokatai, taip pat buvo godaus kelto operatoriaus aukos. Anot jų, operatorius suteikė jiems neadekvačius saugumo apmokymus ir prieš katastrofą ignoravo jų pakartotinius perspėjimus dėl per didelio krovinio ir laivo nestabilumo. Laivas buvo permodeliuotas taip, kad keleivių kajutės buvo perkeltos į viršutinius denius, kurie, tyrėjų teigimu, tapo pavojingai perkrauti.
Kai jiems buvo suteiktas šansas pasakyti paskutinius žodžius prieš bausmės paskyrimą, kalbėti atsistojo 12 iš 15 teisiamų įgulos narių, iš kurių visi atsiprašė už moksleivių mirtis.
„Man labai gaila. Atgailausiu iki paskutinės savo gyvenimo dienos, - sakė kelto kapitonas. – Kai pažvelgiu atgal, nejaučiu nieko kito, tik gėdą“.
Daugelis kaltinamųjų sakydami savo paskutinius žodžius neslėpė ašarų.
„Man liko tik gėda, ir man taip gaila, kad net negaliu pakelti savo akių, - sakė Park Han-gyeolas, vienas iš kapitono padėjėjų. – Dabar aš prisimenu, ką turėjau padaryti, bet viskas įvyko taip greitai, kad negalėjau daryti nieko kito, tik verkti kaip kvailys. Norėčiau atsukti laikrodį atgal.“
Laivas į bėdą pakliuvo po to, kai atliko staigesnį posūkį nei yra įprasta vandenyse, pagarsėjusiuose greitomis ir kartais nenuspėjamomis srovėmis. 25 m. amžiaus Park Han-gyeolas prie laivo vairalazdės stovėjo pirmą kartą. Kapitonas buvo savo kajutėje, kai laivas staiga pasviro į kairę.
Tyrėjų teigimu, kai laivas atliko tą posūkį, jis neteko pusiausvyros dėl per sunkaus krovinio. Prastai pritvirtintas krovinys ėmė kristi ir laivas pasviro dar labiau, sakė jie.
