Balandžio 25 d. netekome aktyvios Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės atstovės, ilgametės Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, advokatės, teisės mokslų daktarės, vienos iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametės Valdovų rūmų paramos komiteto JAV vadovės, mecenatės Reginos Gytės Narušienės (1936–2022).
„Netekome vienos garsiausių ir aktyviausių užsienio lietuvių. Nors iš Lietuvos pasitraukė dar būdama vaikas, p. Regina visur ir visada puoselėjo lietuviškumą ir lietuvių kalbą, būrė draugėn pasaulio lietuvius, o savo veiklą paskyrė Lietuvos labui. Atkūrus nepriklausomybę ypač naudinga buvo jos politinė, teisinė ir visuomeninė pagalba. Nuoširdžiai užjaučiu R. G. Narušienės šeimą, artimuosius, bendražygius ir visus pažinojusius šią puikią ir Lietuvai atsidavusią asmenybę“, – užuojautoje sako V. Čmilytė-Nielsen.
Užuojautą pareiškė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, R. G. Narušienė, ilgus metus gyvendama Jungtinėse Valstijose ir nuolat palaikydama glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidėjo prie atstovavimo Lietuvos interesams ir lietuvybės puoselėjimo. „Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, taip pat ir visai lietuvių diasporai – netekome ypatingos asmenybės, kuri nuolat ir nepailstamai su didžiule energija dirbo puoselėdama lietuvių tautos vertybes ir kultūrą. Net gyvendama už Atlanto, o po nepriklausomybės atkūrimo dažnai lankydamasi Lietuvoje, R. G. Narušienė sugebėjo išlaikyti atsidavimą savo Tėvynei ir šaknims. Ji taip pat pasižymėjo ryškiomis žmogiškosiomis savybėmis, negailėdama savo gerumo ir meilės aplinkiniams“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, dar 1990-aisiais, būdama Lietuvių laisvės forumo Vašingtone pirmininke, R. G. Narušienė atliko didelį darbą siekiant Lietuvos diplomatinio pripažinimo. Pasak prezidento, per savo gyvenimą garsi teisininkė aktyviai užsiėmė ne tik visuomenine veikla, ji ryškiai pasižymėjo ir savo mecenatyste, rūpinosi parama Lietuvos kultūrai.
1936 m. spalio 12 d. Kaune gimusi Regina Narušienė 1949 m. buvo priversta išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. 1957 m. baigė politologijos studijas Ilinojaus universitete. Nuo 1961 m. dirbo advokatų bendrovėje „Narusis & Narusis“, buvo jos bendraturtė. 1968–1975 m. R. Narušienė dirbo Ilinojaus McHenry apygardos Nepilnamečių reikalų skyriaus prokurore.
Išskirtinis stiprios, energingos, išeivijoje aktyviai veikusios Narušienės bruožas – siekis atkurti ir įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, palaikyti lietuvybę išeivijoje, prikelti penkiasdešimt metų silpnintą lietuvių tautinę savimonę. 1990–1991 m. ji buvo Lietuvių laisvės forumo Vašingtone pirmininke.
1991 m. su kitais įkūrė Amerikos lietuvių teisininkų draugiją (Lithuanian-American Bar Association). Su vyru Bernardu Vitu Narušiu (1929–2016) Vilniuje inicijavo Pirmąjį ir Antrąjį Pasaulio lietuvių teisininkų kongresus (1992 ir 1996). 1993–1994 m. buvo Lietuvių tautinių šokių festivalio korporacijos pirmininke.
Regina Narušienė aktyviai veikė ir kaip už Atlanto gyvenančius tautiečius burianti lyderė: 1990–1991 m. išrinkta Waukegan apylinkės pirmininke, 1992–1994 m. buvo Krašto valdybos vykdomąja vicepirmininke, 1994–2000 m. – pirmininke, 2000–2003 m. Tarybos prezidiumo pirmininke. Nuo 1995 iki 2002 m. R. Narušienė buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nare, o 2006–2012 m. ėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės pareigas.
Regina Narušienė sudarė knygą „JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą. Lai gyvuoja laisva Lietuva!“ (2018), kuri tapo chrestomatiniu išeivijos istorijos leidiniu. Už jį gautos lėšos buvo pervestos Valdovų rūmų muziejaus veiklai remti.
1998 m. už nuopelnus Lietuvos valstybingumui ir veiklą JAV lietuvių bendruomenėje R. Narušienė apdovanota Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
2000 m. su iškiliausiais Lietuvos ir išeivijos inteligentijos atstovais, žymiais mokslininkais, kultūrininkais, dvasininkais bei visuomenininkais R. Narušienė įsteigė Valdovų rūmų paramos fondą. Už išskirtinius nuopelnus atkuriant Valdovų rūmus R. Narušienė buvo paskelbta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarybos garbės nare. Jos nuopelnai atkuriant Valdovų rūmus yra įamžinti nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė reikšdama užuojautą teigė, jog ji vienijo jėgas siekiant Lietuvos narystės NATO.
„Anapilin iškeliavo iškili asmenybė, didelę gyvenimo dalį paskyrusi tautiškumui puoselėti, JAV ir viso pasaulio lietuviams telkti, kad stiprintų Lietuvą, garsintų gimtosios šalies vardą. Jos patriotiškumas, pasišventimas kilnioms idėjoms ir puikūs organizaciniai gebėjimai padėjo atgimstančiai Lietuvai atverti duris į tarptautinę bendruomenę, telkė ir vienijo jėgas siekiant narystės NATO. Dėl Reginos Gytės Narušienės mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kurie kartu kūrė modernią, atvirą ir saugią Lietuvą“, – pažymėjo premjerė.
