Europos politikams nepasiūlant racionalių sprendimų kaip susitvarkyti su migrantų krize, sparčiai kyla kraštutinių dešiniųjų populiarumas visose ES valstybėse. Radikalai, naudodamiesi pabėgėliais, gali suformuoti vyriausybes ne vienoje valstybėje, o tai jau gali kelti grėsmę pačiai Europos Sąjungai.
Kraštutiniai dešinieji sparčiai populiarėja
Per paskutinius keturis mėnesius visoje Europoje sparčiai populiarėja dešinieji judėjimai. Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) sekėjų skaičius Facebook jau perkopė 500 tūkst., o dar balandį buvo vos per 300 tūkst. Panašios tendencijos ir Prancūzijoje su Nacionaliniu frontu, Vengrijoje su Jobbik, Norvegijoje su Progreso partija, Švedijoje su Demokratų partija ir t.t.
Šiame fone tikrai neišsiskiria migrantų krizės centre esančios Vokietija ir Austrija. Neseniai Vokietijos žurnalas Bild paskelbė naujausias rinkėjų apklausas, kurios parodė, kad radikaliausiai imigrantų atžvilgiu nusiteikusios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) populiarumas išaugo dvigubai, nuo vos 3 proc. iki 5,5 proc., kas jau garantuoja partijai patekimą į parlamentą. Austrijoje antiimigracinės Laisvės partijos populiarumas smarkiai šoktelėjo. Rinkimuose į Aukštutinės Austrijos parlamentą ši partija surinko 30,4 proc. balsų, net 15,1 proc. daugiau, tačiau apžvalgininkai sutinka, kad šiose šalyse politinės kovos dėl imigracijos politikos tik prasideda.
Politikai keičia retoriką
Dešiniosios partijos nuosekliai pasisako už imigracijos ribojimą ir kalba apie Europos islamizaciją. Tai labai paprasti ir aiškūs teiginiai lengvai suprantami rinkėjams, ko negalima pasakyti apie centristinių partijų bandymus paaiškinti savo veiksmus. Valdantys politikai nei kairėje, nei dešinėje negali atsakyti į paprastus klausimus, kiek bus įsileista imigrantų, kaip vyks paskirstymas, kaip jie bus integruojami, kokios bus imigrantų teisės skleisti savo kultūrą ir kt.
Radikalų populiarėjimas verčia Europos politikus, ypač centro dešiniuosius, atsižvelgti į rinkėjų nuotaikas ir griežtinti retoriką. Jau ir Angela Merkel, matydama rinkėjų nuotaikas, ypač Bavarijoje ir Rytų Vokietijoje, pakeitė savo toną ir nebekartoja, kad priims visus imigrantus, bet griežtiną kalbėjimą bei pabrėžia, kad išsiųs visus ekonominius migrantus namo.
Tuo tarpu Prancūzija artėjančiuose prezidento rinkimuose, matyt, rinksis nebe tradiciškai tarp dešiniojo ir kairiojo kandidatų, bet tarp prieš imigrantus pasisakančio Nicolas Sarkozy ir prieš imigrantus labai labai nusistačiusios Marine Le Pen.
Grėsmės Europos Sąjungai
Radikalūs politikai ne tik nusiteikę prieš imigrantus, bet kartu skleidžia ir antieuropines idėjas. Dauguma jų skeptiški vieningos Europos idėjai, net kelia reikalavimą demontuoti ES. Radikaliausiai girdisi Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija, kuri reikalauja šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
ES silpnėjimas nenaudingas Lietuvai, bet naudingas Rusijai. Būtent todėl Rusija stengiasi megzti kuo tvirtesnius ryšius su Europos kraštutiniais dešiniaisiais. Neseniai buvo išaiškintas skandalas, kad Prancūzijos Nacionalinis frontas yra finansuojamas Rusijos bankų. Iškalbingas faktas, kad marginalūs dešinieji visoje Europoje sveikino Krymo prijungimą prie Rusijos.
Tokių idėjų kėlimas yra labai pavojingas Lietuvai. Esame maža, neturtinga pasienio valstybė, todėl esame suinteresuoti kuo didesne euroatlantine integracija, kuri mums užsitikrina šalies saugumą, gauname solidžią paramą šalies infrastruktūros plėtrai.
Europos politikų nesugebėjimas spręsti migrantų krizės yra šūvis sau į koją. Lietuvos politikai neturi būti nuošalėje ir turi kuo labiau įsitraukti į sprendimų paieškas. Nesugebėjimas rasti efektyvių kompromisų yra grėsmė vieningos Europos pasiekimams, grėsmė Lietuvos interesams, o didelis džiaugsmas ir veiksmų laisvė Rusijai.
Kęstutis Masiulis, Seimo narys
