Režisavo: Jeff Nichols. Vaidina: Michael Shannon, Joel Edgerton, Jaeden Lieberher, Kirsten Dunst, Sam Shepard

Įtraukiančiame Jeffo Nicholso trileryje „Take Shelter“ Michaelas Shannonas vaidina paprastą šeimos žmogų, įsitikinusį, kad artėja Armagedonas. Tačiau net tuomet, kai pagrindinio veikėjo vizijos vertė jį imtis vis ekstremalesnių saugumo priemonių, filmas vis tiek tvirtai liko realybės plotmėje. Naujausias režisieriaus darbas „Midnight Special“ žengia toliau į mokslinės fantastikos teritoriją: tai trileris apie tėvą ir motiną, bandančius apsaugoti paslaptingų galių turintį sūnų tiek nuo vyriausybės, tiek nuo žiaurios sektos.

Prasidedantis vaiko pagrobimu ir užsibaigiantis nuostabiu mokslinės fantastikos finalu, prilygstančiu „Close Encounters of the Third Kind“, filmas kartą ir visiems laikams parodo, kad šis indie kino kūrėjas yra tikras pamažu kylančios įtampos antgamtiškų trilerių meistras – toks, koks kadaise buvo M. Nightas Shyamalanas, iki kol „Sixth Sense“ režisierius nenuėjo lengvesniu keliu su „Lady in the Water“.

Pirmieji juostos kadrai nukelia mus į abejotinos reputacijos viešbučio kambarį, kuriame įsikūrę pagrobėjai Rojus Tomlinas (kaip visada puikus Shannonas) ir Lukas (Joelis Edgertonas, apsiginklavęs įtikinamu teksasietišku akcentu) su 8-mečiu berniuku (Jaedenas Lieberheris, jau sublizgėjęs juostoje „St. Vincent“, kur ekrano laiku dalinosi su Billu Murray), kurio pagrobimu yra kaltinami.

Televizijos reporteriai yra įtartinai abstraktūs pateikdami informaciją apie dingusį berniuką, vardu Altonas Mejeris, ir nors jų transliacijos stiprina isteriją dėl dingusio vaiko, mūsų skeptiškumas turi pagrindo. Paaiškėja, kad Rojus yra Altono biologinis tėvas ir labiau berniuko gelbėtojas nei pagrobėjas. Pamažu sužinome, kad Rojus ir jo buvusi žmona Sara (Kirsten Dunst) kadaise gyveno religinės sektos „rančoje“ ir atidavė stiprių traukulių kamuojamą sūnų akinamai baltai spindinčiomis akimis įsivaikinti sektos lyderiui Kalvinui Mejeriui (rūstybe spinduliuojantis Samas Shepardas).

Filmas kartą ir visiems laikams parodo, kad šis indie kino kūrėjas yra tikras pamažu kylančios įtampos antgamtiškų trilerių meistras – toks, koks kadaise buvo M. Nightas Shyamalanas, iki kol „Sixth Sense“ režisierius nenuėjo lengvesniu keliu su „Lady in the Water“.

Akivaizdu, kad Altonas nėra įprastas vaikas, tačiau visi jį mato ir vertina skirtingai. Kalvinas ir jo pasekėjai jį laiko savotišku pranašu ir jų raktu į išganymą. Rojus ir Lukas pripažįsta vaiko išskirtinumą ir (kas yra dar svarbiau) suvokia, kad jį reikia apsaugoti, tad rizikuoja savo gyvybėmis, jog gabentų vaiką per visus šalies pietus (kelionės priežastis iki galo suvokia tik pats Altonas). O geltonsnapis NSA agentas Paulas Sevieras (Adamas Driveris) berniuko asmenyje mato grėsmę nacionaliniam saugumui (neva vaikas gali iššifruoti sudėtingiausias koduotes ir iš orbitos ištraukti satelitus).

Išskyrus pastarąją detalę, kuri yra atsakinga už vieną labiausiai stulbinančių filmo scenų (meteorų lietų virš nuošalios Luizianos degalinės), Nicholso scenarijaus grožis slypi tame, kad jis remiasi beveik išimtinai mūsų pačių vaizduote – ir kažko svarbaus, įvyksiančio kelionės pabaigoje, laukimu.

Beveik visą filmo trukmę žiūrovai yra laikomi tamsoje, panardinti į gilią aksominių juodų atspalvių plačiaekranę 35 mm juostos kinematografiją, prie kurios nepriekaištingai padirbėjo Adamas Stone’as. Kadangi Altonas yra ypatingai jautrus šviesai (nuo jos jis gali mirti arba susprogti), Rojus ir Lukas keliauja tik naktimis, o dienas leidžia slaptavietėse aklinai uždarytais langais ir durimis. Celiulioidinė kino juosta į šviesos trūkumą reaguoja ypatingai, suteikdama vaizdams ypatingo paslaptingumo.

Juostos pavadinimas yra toks pats, kaip ir liaudies dainos, kadaise paplitusios tarp kalinių šalies pietuose: „Midnight Special“ yra traukinys, kurio šviesų kaip išganymo laukia nesulaukia kaliniai (istoriškai toks traukinys tikrai egzistavo – tik ne pietuose, o Čikagoje ir priklausė kompanijai Alton (!) Railroads). Regis, ir tamsoje paskendusio šio filmo pasaulio veikėjai laukia, kol Altonas juos palies savąja šviesa.

Juostoje „Take Shelter“ Shannono personažą aplinkiniai laiko pamišėliu, o režisierius filmą užbaigia prieš pat įvykstant kataklizmui, kurį šis vienintelis tikėjo ateinant. „Midnight Special“ mes matome dar vieną žmogų, prakeiktą/apdovanotą gebėjimu numatyti ateitį, tik šįkart režisierius apsupa jį tikinčiaisiais ir pabaigoje parodo antgamtinį įvykį, kurį numatė Altonas.

Nors tas įvykis ir palieka daugiau klausimų nei pateikia atsakymų apie tikrąją Altono prigimtį, tai nėra taip svarbu, lyginant su tuo, ką jo kelionė sugeba atskleisti apie žmogiškąją prigimtį, desperatišką kai kurių žmonių norą tikėti ir skirtingas varomąsias jėgas: „rančos“ bendruomenei tai yra tikėjimas, Sevierui – pareiga, Rojui ir Sarai – šeimos ryšiai.