Meksikoje košmaras virto realybe. Turbūt jokia kita šalis be pačios Amerikos nebuvo pastačiusi tiek daug ant kortos JAV prezidento rinkimuose kaip Meksika.
Ankstyvą trečiadienio rytą šalis užgniaužus kvapą stebėjo, kaip Donaldas Trumpas tampa naujuoju JAV prezidentu, į valdžią ateinant kandidatui, tarp kurio pagrindinių rinkiminių pažadų buvo sienos tarp dviejų šalių pastatymas, dešimtmečius galiojusių prekybos susitarimų nutraukimas, bei milijonų nelegalių imigrantų deportavimas.
Nepastovus pesas patyrė didžiausią savo nuvertėjimą per beveik 20 metų. Trumpo išrinkimas prezidentu Meksikai žada chaotišką ekonominę ateitį. Amerika yra pagrindinė Meksikos finansinė gelbėtoja, tiek prekybos, tiek ekonominės paramos srityse.
„Tai absoliuti katastrofa, - sako Jorge Castañeda, buvęs Meksikos užsienio reikalų ministras ir Niujorko universiteto politikos bei Lotynų Amerikos studijų profesorius. – Yra labai nedaug priemonių, kurios padėtų pataisyti šią situaciją.“
Meksika mėnesių mėnesius su baime ir suglumimu stebėjo JAV prezidentinę kampaniją, priversti klausytis necenzūruoto į meksikiečius nukreipto pykčio iš respublikonų kandidato stovyklos. Dabar rinkimai žada į šalį atnešti pačias juodžiausias dienas – tiek Meksikos ekonomikai, tiek migracijai, tiek bendrai atmosferai.
„Šie rinkimai mums priminė, kokį blogą įvaizdį Meksika turi Jungtinėse Valstijose, - teigia Jesús Silva-Herzogas, Monterėjaus technologijų instituto Meksikoje profesorius ir apžvalgininkas. – Tai taip pat skausmingai atspindėjo tai, ką žiūrėdami į veidrodį matome mes patys.“
Paprastiems meksikiečiams, kurie jau kenčia nuo stagnuojančios ekonomikos ir augančio gaujų smurto, amerikiečių sprendimas tarsi patvirtino priešiškus Trumpo komentarus apie imigrantus iš Meksikos bei nepagarbą savo pietinei kaimynei.
„Tik įsivaizduokite, kaip nuo šiol atrodys Jungtinės Valstijos, - sako Angelina González, Meksike pardavinėjanti kosmetiką. – Sukils didžiulė diskriminacijos banga.“
Trumpas šiais metais buvo viena įtakingiausių jėgų Meksikos politikoje, įpykdžiusi tiek piliečius, tiek vyriausybės atstovus savo antimeksikietiška kampanija. Tas pyktis kulminaciją pasiekė tada, kai prezidentas Enrique Peña Nieto pasikvietė Trumpą į Meksiką, o kandidatas tą kvietimą priėmė. Dauguma meksikiečių pasmerkė šį šalies vadovo sprendimą kaip nereikalingą kapituliaciją prieš juos įžeidusį kandidatą.
Tačiau dabar aiškėja, kad prezidentas buvo teisus – Trumpas nebuvo tas kandidatas, kurį būtų buvę galima paprasčiausiai ignoruoti.
Trečiadienio rytą parašytoje „Twitter“ žinučių serijoje, Peña Nieto pasveikino „Jungtinių Valstijų žmones su jų rinkiminiu procesu“ ir dar kartą pabrėžė pasiryžimą dirbti kartu su Trumpu „vardan dvišalių santykių“.
„Meksika ir JAV yra draugės, partnerės ir sąjungininkės, kurios privalo ir toliau bendradarbiauti dėl Šiaurės Amerikos plėtros ir konkurencingumo, - sakė jis. – Tikiu, kad Meksika ir Jungtinės Valstijos ir toliau stiprins savo tarpusavio ryšius ir abipusę pagarbą.“
Tuo tarpu šalies užsienio reikalų ministrė Claudia Ruiz Massieu per televiziją transliuotame interviu trečiadienio rytą paneigė, kad Meksika mokės už sieną, kurią tarp abiejų šalių yra pažadėjęs pastatyti Trumpas, sąskaitą už ją neva nusiųsiantis Meksikai.
„Mes neketiname mokėti už tą sieną, - sakė Meksikos užsienio reikalų ministrė. – Mes ketiname siekti integracijos, kad Meksika ir Jungtinės Valstijos dirbdamos išvien galėtų didinti ekonominę konkurenciją.“
Daugumos ekspertų nuomone, didžiausią įtaką rinkimai padarys būtent Meksikos ekonomikai. Abi šalys yra tampriai susijusios per ekonomiką, demografiją, kultūrą ir saugumą, ir jas vienija žmonių, prekių ir pinigų judėjimas per bendrą 2 000 mylių pasienį. Ten, kur eina viena, seka ir kita – Meksika yra trečia didžiausia Amerikos prekybos partnerė po Kanados ir Kinijos, o 2015-aisiais prekyba tarp abiejų šalių sudarė maždaug $531 mlrd.
Šiuo metu Amerikoje gyvena apie 35 mln. Meksikos piliečių ir meksikiečių kilmės amerikiečių, o didžioji dalis jų šalyje gyvena legaliai. Tuo tarpu Meksikoje nuolat gyvena tarp vieno ir trijų milijonų amerikiečių, teigia analitikai.
Nelegali imigracija iš Meksikos taip pat sumažėjo, o „Pew“ tyrimų centras yra apskaičiavęs, kad šiuo metu daugiau meksikiečių grįžta į Meksiką negu migruoja į Jungtines Valstijas. Vis dėlto, staigus ekonominis šokas dėl nuvertėjusio peso gali dar kartą į JAV pasiųsti bangas darbo ieškančių žmonių.
Nuotraukoje: Meksikos užsienio reikalų ministrė Claudia Ruiz Massieu
