Meilė ir malonė

Režisavo: Bill Pohlad. Vaidina: John Cusack, Paul Dano, Elizabeth Banks, Paul Giamatti, Jake Abel, Kenny Wormald, Joanna Going, Dee Wallace

Muzikantų biografijos jau yra tapusios atskira ir ryškia Holivudo kūrybine atšaka. Dauguma jų yra kuriamos pagal tą patį šabloną, nepaisant skirtingų pagrindinių herojų. Užtat taip malonu sulaukti biografinės dramos apie muzikanto gyvenimą, kuri istoriją pasakoja kitaip. Vietoj to, kad imtųsi dėlioti gyvenimo įvykių chronologiją, „Meilė ir malonė“ mus atveda į „Beach Boys“ lyderio Briano Wilsono kūrybinio proceso vidų. Tiesa, tokia strategija pasiteisina tik su tinkamu menininku.

Mes matome praeities Wilsoną (Paulas Dano), maldaujantį kolegų leistis į gastroles vieniems ir palikti jį namie kurti naujo albumo. Tas albumas bus „Pet Sounds“. Mes matome ir ateities Wilsoną (Johnas Cusackas), kai jis pradeda susitikinėti su Melinda Ledbetter (Elizabeth Banks) ir kai yra atskleidžiama didžioji dalis jo praeities traumos, o taip pat ir įtartini santykiai su jo globėju dr. Eugene Landy (Paulas Giamatti).

Kalbant apie jautrumą ir supratingumą psichinių ligonių atžvilgiu, mums dar yra kur tobulėti, tačiau 7-ajame dešimtmetyje, kai Wilsonas ėmė jausti pirmuosius ryškius simptomus, žmonės apie tai žinojo dar mažiau ir buvo dar mažiau tolerantiški. Jis sako, kad girdi balsus, ir filmas su juo nesiginčija, nors dokumentai byloja, kad dr. Landy paranojinės šizofrenijos diagnozė vėliau buvo paneigta. Šiandien mes daug daugiau suvokiame apie psichines būkles ir suprantame, kad viskas nėra tik juoda ir balta, o žmonės, turintys kokių nors sutrikimų, gali ne tik išgyventi, bet ir klestėti.

Bet juostoje svarbiausia ne diagnozė. Vis tiek medicina negali iki galo apibrėžti ir nustatyti kūrybiškumo. Wilsonas yra toks jautrus garsui, kad nuo triukšmo jaučia fizinį skausmą. Meistriškas vaizdo ir garso montažas perduoda Wilsono minčių procesą, tačiau publika turi pranašumą – ji jau yra girdėjusi parašytas ir užbaigtas dainas. Tuo tarpu Wilsonas jas girdi tik savo galvoje ir ieško būdų perteikti tai kitiems muzikantams.

Juosta yra vertinga iš grynai muzikos istorijos perspektyvos – čia jūs išgirsite, kaip iš pavienių elementų gimsta „God Only Knows“ ir „Wouldn’t It Be Nice“. „Pet Sounds“ muzikinės sesijos yra tikras kinematografinis grynuolis, kuriame mes girdime garsus, kuriuos atpažįstame tik tada, kai jie yra suaudžiami į mums žinomų dainų harmonijas.

Akivaizdu, kad Wilsonas yra laimingas, atlikdamas liūdnas dainas – kad iš tiesų tai įvertintum, reikia būti pasiekusiam truputį kitą emocinio stabilumo lygmenį. Kai kuriems žmonėms tai gali atrodyti nepaprastai slegiantis reginys, tačiau akivaizdu, kad juosta taikosi į kiek kitaip mąstantį žiūrovą, tad daugelis greičiausiai supras, koks nuoširdus džiaugsmas apima nebėgant nuo melancholijos.

Kaip žinia, Wilsonas nėra vienintelis „Beach Boys“ narys, tačiau juosta pateikiama būtent iš jo perspektyvos. Verslas vyksta be jo, leidžiami albumai, keičiasi vadyba, kinta šeimyninių santykių dinamika. Bet visa tai lyg tolimas aidas, lyg ateinantys gandai. Viskas, ką mes jaučiame (drauge su pagrindiniu veikėju) - tai spaudimas, raginimas „tiesiog daryti tai, ką žmonės perka“.

Kai juosta vėl nukelia mus į ateitį (istoriškai tai yra 8-asis dešimtmetis), jau po „Beach Boys“, mes pamatome, kas gali nutikti tokiam jautriam protui netinkamose rankose. Jo santykiai su Ledbetter yra labai mieli, tačiau vis įtartinesnė atrodo Landy globa. Ji labiau primena stebėjimą ir kontrolę. Kadangi mes žinome, kiek daug potencialo yra tame žmoguje, mums lengva būti jo pusėje ir kartoti, kad psichikos ligos diagnozė dar nėra mirties nuosprendis. Tačiau sunku įsivaizduoti, kaip tai tektų žmogui išgyventi vienam, kai greta nėra mylimų žmonių, kurie priverstų tuo patikėti.

Dėlioti juostą iš persipinančių praeities ir ateities nuotrupų – nieko naujo. Tačiau jos ypatybė yra ta, kad ji atkartoja harmonijas, skambančias Wilsono galvoje. Kartais praeities muzika nusitęsia tiesiai į ateities įvykius. Taip, tai ne raketų mokslas, tačiau akivaizdu, kad kūrėjai gerai žino, ką daro.

„Meilė ir malonė“ yra gražus filmas apie kūrybinį procesą, tuos neapčiuopiamus dalykus, kuriuos kūrėjai stengiasi išreikšti, o gerbėjai suprasti.