Lietuvoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos 2014 metų pabaigoje siekė 12 078,34 mln. eurų ir, lyginant 2013 metais, susitraukė 5%. Į užfiksuotą nuosmukį valstybės institucijos sureagavo ataskaitomis apie neva tai paneigiantį investicinių projektų skaičių, o Vyriausybės išplatintame pranešime skelbiama, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie praėjusiais metais sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje nesanti tiksli. Visgi ekspertai kalba ne tik apie neigiamą investicijų susitraukimo įtaką valstybės biudžetui, bet ir apie pavojingą šalutinį to poveikį vietos verslui.
Prastėjančius investicijų rodiklius premjeras A.Butkevičius teisina praėjusių metų gegužės mėnesį Vyriausybės įvykdytomis permainomis, kuomet valstybė išpirko „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir LESTO akcijas iš Vokietijos koncerno „E.ON Rurhgas International“. Tarp kitų priežasčių, kodėl vietoje stabilaus augimo pastaraisiais metais vienam Lietuvos gyventojui tenkanti investicijų suma susitraukė 200 eurų, ekonomistai įvardina ir nelanksčius darbo santykius bei nepatrauklią investicinę aplinką Lietuvos regionuose.
Pripažįstama, kad tai yra didžiulis nuostolis makroekonominiame lygmenyje, nes būtent užsienio kapitalo įmonės dauguma atvejų yra didžiausios mokesčių mokėtojos į valstybės biudžetą. Ilguoju laikotarpiu, remiantis tarptautinėmis S. Gerschewski, B.S. Javorcik, K.E. Meyer ekonominio augimo analizėmis, tiesioginės užsienio investicijos neatsiejamos nuo vietinio verslo produktyvumo augimo. Užsienio įmonių padaliniai naudoja vietines žaliavas ir paslaugas, taip generuodami didesnį pelną vietiniams tiekėjams. Šių veikėjų atsiradimas šalies rinkoje taip pat kuria šalutinę naudą horizontaliame lygmenyje, apimančiame efektyvią technologinių inovacijų sklaidą.
Tai reiškia, jog 2014 m. investicijų susitraukimas ne tik sumažino tiesiogines įplaukas į Lietuvos ekonomiką, bet ir turėjo migdomąjį poveikį atokesniuose regionuose veikiantiems vietos verslams.