Prieš 15 metų „Marvel“ vos per plauką išvengė bankroto. Šiandien kompanija gali aplenkti „Harį Poterį“, sukūrusi didžiausią visų laikų filmų franšizę.
„Keršytojai: Ultrono amžius“, 11-asis filmas „Marvel“ kino visatoje, JAV rodomas jau antrą savaitę. Jeigu ekspertų prognozės pasitvirtins, jis gali tapti trečiuoju milijardo dolerių pelną atnešusiu franšizės filmu ir stumtelėti „Marvel“ virš $7,7 mlrd. pelno ribos, kurią nustatė aštuoni „Hario Poterio“ filmai, ir kur kas toliau nei tokios franšizės kaip „Džeimsas Bondas“, „Žvaigždžių karai“ ar „Žiedų valdovas“. Tai nepaprastas pasiekimas kompanijai, kuri dešimtis metų griežė antruoju smuiku savo didžiausiai priešei, „DC Comics“.
Sudėtinga pradžia
Kol DC žėrėsi milžinišką pelną su tokiais savo hitais, kaip „Supermenas“ ir „Betmenas“, įdomus ir įvairus „Marvel“ herojų sąrašas buvo pažemintas iki šeštadienio ryto animacinių serialų veikėjų vaidmenų. Vienintelis kompanijos bandymas užkariauti plačiuosius ekranus 9-ajame dešimtmetyje buvo tik juoką sukelianti juosta „Ančiukas Hovardas“, šiandien vadinama vienu prasčiausiu visų laikų Holivudo filmų. Tuo tarpu kur kas akivaizdžiau kine priklausantys herojai, tokie kaip Žmogus Voras ir Kapitonas Amerika, kentėjo tikrą produkcijos pragarą.
„Visi norėjo kurti „Marvel“ filmus, bet jų biudžetai paprasčiausiai buvo pernelyg dideli, - sako Seanas Howe, knygos „Marvel Comics: The Untold Story“ autorius. – Prieš „Terminatorių 2“ tiesiog nebuvo tinkamos technologijos sukurti kažką, kas atrodytų įtikinamai.“
O kai ši technologija pagaliau atsirado, ir visai eilei „Marvel“ superherojų buvo galima įkvėpti gyvybę, kompanija jau buvo atsidūrusi ties bankroto slenksčiu. Komiksų rinka 1993 m. patyrė krachą dėka įdomumu nedžiuginančių komiksų pertekliaus bei pasitikėjimo krizės kolekcionierių tarpe. Pardavimai nukrito 70 procentų, o „Marvel“ smarkiai prasiskolino. 1993 metais $35.75 vertos kompanijos akcijos vos per trejus metus nukrito iki $2.38.
Kompaniją išgelbėjo tik susijungimas su žaislų gamintoja „ToyBiz“, kurios bosas, Avi Aradas, po užsitęsusių valdybos nesutarimų buvo paskirtas „Marvel“ filmų padalinio prezidentu. Aradas priėmė lemtingą sprendimą: ateityje „Marvel“ pati užsakys scenarijus, pati samdys režisierius, ir pati derėsis su aktoriais. Tada ji visą filmo paketą parduos kuriai nors didžiajai kino studijai, kuri filmą nufilmuos ir platins.
„Kai pradedi derėtis su didele studija, kuri kuria 100 ar 500 projektų vienu metu, visiškai pasimeti, - 1996 m. Aradas sakė „New York Times“. – Tai mūsų atveju nesuveikė. Tiesiog mes to daugiau nebedarysime. Niekada.“
Ir tokia strategija davė vaisių – „Fox“ nusipirko „Iksmenus“, „Sony“ ėmėsi „Žmogaus voro“, o „New Line“ kibo į „Bleido“ trilogiją. Vienintelė bėda ta, kad „Marvel“ negavo jokio pelno – kompanija iš pirmojo „Bleido“ filmo uždirbo vos $25,000, ir, iš visų $3 mlrd., kuriuos susižėrė „Žmogus voras“ ir „Žmogus voras 2“, „Marvel“ pačiupinėjo tik $62 milijonus. Negana to, kai Holivudas įšoko į superherojų filmų traukinį, ji kepte kepė filmus, paremtus „Elektros“, „Baudėjo“ ir „Drąsiaširdžio“, kurie tapo kūrybiniais ir komerciniais nusivylimais.
Vienas lauke – ne karys
Taigi, Avi Aradas, kartu su vyriausiuoju kompanijos vykdomuoju direktoriumi Davidu Maiseliu, įkūrė savo nepriklausomą kino studiją ir ėmėsi kurti filmus, pasakojančius antraeilių veikėjų istorijas, kurių teisių kompanija dar nebuvo kam nors pardavusi, pradedant nuo Geležinio žmogaus.
„Įdomiausia to plano dalis buvo ta, kad „Marvel“ panaudojo teises į šį veikėją kaip užstatą, - sako Howe. – Taigi, jeigu „Geležinis žmogus“ būtų patyręs krachą, jie būtų turėję savo rėmėjams atiduoti teises į visą eilę kitų veikėjų, įskaitant Keršytojus. Tiesa, jeigu išmanote komiksų istoriją, tuomet žinote, kad Keršytojas gali būti bet kuris iš 50 skirtingų veikėjų. Taigi, jie veikė sumaniai. Jie galėjo pasakyti, „Gerai, gavote teises į Keršytojus, tad štai, imkite Širdžių Valetą ir Ginkluotą Vaikį.“
Žinoma, „Geležinis žmogus“ nepatyrė nesėkmės, bet filmas buvo laikomas milžiniška rizika. Ne itin plačiai žinomas superherojus, kurį vaidina „problematiškasis“ Robertas Downey jaunesnysis savo pirmajame pagrindiniame blokbasterio vaidmenyje, o filmą režisuoja nepriklausomas kino kūrėjas Jonas Favreau – juosta toli gražu nebuvo garantuotas hitas.
Tačiau ji sužavėjo tiek gerbėjus, tiek kritikus, didžiąja dalimi dėka Downey jaunesniojo sukurto įžūlaus, sąmojingo milijardieriaus investuotojo Tony Starko portreto, tapusio atgaiva po Christiano Bale'o pernelyg rimto Betmeno.
Linksmas tonas tapo modeliu visai „Marvel“ kino visatai – kurioje veikėjams ir komedijai yra skiriamas vienodas dėmesys. Be to, su komiksų fanatikus pamaloninusiu Samuelio L. Jacksono, kaip Nicko Fury, pasirodymu filmo pabaigoje, „Geležinis žmogus“ pirmą kartą užsiminė apie „Keršytojų“ filmo galimybę.
„Manai, kad esi vienintelis superherojus pasaulyje? – paklausia Fury, pradėdamas savo superherojų grupės formavimo procesą. – Pone Starkai, jūs tapote didesnės visatos dalimi.“
Dabar minėtąją visatą sudaro 11 filmų, septyni televizijos serialai ir visas sąrašas juostų, planuojamų išleisti iki 2020-ųjų. Kiekvienas filmas vyksta toje pat visatoje, kaip ir kiti, o jų prodiusavimui vadovauja 41-erių Kevinas Feige.
Unikalus potencialas
„Logistikos atžvilgiu, tikras stebuklas, kad tai buvo padaryta, - sako Downey jaunesnysis. – Tačiau tas stebuklas buvo planuotas, todėl keliu prieš juos skrybėlę. Tai tarsi organizavimas koncerto, kuris virsta festivaliu. Jaučiu pagarbą žmonėms, kurie sugeba sukurti tokį šedevrą.“
Besitęsianti istorija yra būtent tai, kas paverčia šią franšizę tokia ypatinga – ir tokia sėkminga, sako Howe: „Ne tik todėl, kad kiekvienas filmas yra tarsi visų kitų filmų reklama, bet ir todėl, kad jis pasižymi tokio sudėtingumo pasakojimu, kokį paprastai matai tik televizijos serialuose ir komiksų knygelėse. Be to, „Marvel“ turėjo geresnį startą reklamuojant savo filmus nei bet kas kitas. Jeigu susimąstysite apie visus kitus filmus, kurie pasirodys 2018 ar 2019 m., tuomet suprasite, kad niekas dar net nėra pradėjęs apie juos galvoti.“
„Manau, kad, kaip franšizė, ji turi unikalaus potencialo, - sutinka Jossas Whedonas, dviejų „Keršytojų“ dalių režisierius ir visaapimančių „Marvel“ filmų kūrybos konsultantas. – „Hario Poterio“ filmai yra vienas dalykas, „Džeimso Bondo“ – kitas. Tačiau dabar galima paimti iš esmės nesugretinamas franšizes ir paversti jas vieno plano dalimi.“
Jis tęsė: „Visi veikėjai įneša savo unikalios energijos – Toras yra visiškai kitoks nei Kapitonas Amerika, kuris, savo ruožtu, smarkiai skiriasi nuo Geležinio žmogaus – ir kai juos sudedi į vieną krūvą, gauni daug humoro, konfliktų ir visų kitų dalykų, kurių būtų galima tikėtis. Jis išsiskiria tuo, kad yra ne kažkoks vienas dalykas, o turi visko po truputį.“
Tai, kad „Marvel“ yra nebesustabdoma, ypač matyti po praėjusių metų „Galaktikos sergėtojų“ sėkmės – rizikingo filmo, sukurto pagal mažiau žinomą komiksą, kurio vienas herojų yra kalbantis meškėnas.
„Dabar atrodo, kad „Marvel“ visata yra nebeaprėpiama, ir tai gali kiek trikdyti, - teigia Downey jaunesnysis. – Ji tapo didesnė nei ją kuriantys žmonės. Dabar tokio tipo pramogos labai populiarios.“
Tačiau Howe įspėja, kad „Marvel“ neturėtų užmiršti savo praeities ir laikyti ją įspėjimu ateičiai.
„Naratyvinė „Marvel“ sniego gniūžtė – tai, kaip viskas susideda į vieną – reiškia, kad franšizė taps vis didesnė ir populiaresnė, bet taip pat sunkiau kontroliuojama, - sako jis. – Tas pats nutiko komiksuose. Su visais tais perėjimais iš vieno pasakojimo į kitą, istorija tapo visiškai nesvetinga naujiems gerbėjams. Galiausiai „Marvel“ turėjo paspausti perkrovimo mygtuką ir pradėti viską iš naujo, nes žmonės tiesiog negalėjo visko sutalpinti savo galvose.“
„Ironiška, kad būtent tai gali būti didžiausias pavojus filmų sėkmei. Yra tokia galybė skirtingų istorijų, kurias privalai suprasti, jog suvoktum visą vaizdą, kad galiausiai žiūrovus apims nuovargis – ypatingai tuos, kurie ne visu 100 procentų seka tuos filmus, - tęsė jis. – Yra daugybė vaikinų ir merginų, kuriuos jų antrosios pusės tempia į tuos filmus, ir kurie galiausiai sukils.“
„Marvel“ kino visata skaičiais (filmas, metai, pelnas):
„Geležinis žmogus“, 2008 m., $585,174,222
„Nerealusis Halkas“, 2008 m., $263,427,551
„Geležinis žmogus 2“, 2010 m., $623,933,331
„Toras“, 2011 m., $449,326,618
„Kapitonas Amerika: Pirmasis keršytojas“, 2011 m., $370,569,774
„Keršytojai“, 2012 m., $1,518,594,910
„Geležinis žmogus 3“, 2013 m., $1,215,439,994
„Toras: Tamsos pasaulis“, 2013 m., $644,783,140
„Kapitonas Amerika: Žiemos karys“, 2014 m., $714,766,572
„Galaktikos sergėtojai“, 2014 m., $774,176,600
„Keršytojai: Ultrono amžius“, 2015 m., $874,989,000 (iki gegužės 10 d.)
