Naujausias JAV kosmoso agentūros NASA satelitas „Maven“ pirmadienį sėkmingai pasiekė Raudonosios planetos orbitą. Paskutinius 10 mėnesių skriejęs kosmosu, „Maven“ pagaliau pasiekė savo tikslą. 33 min. trukęs stabdymas leido kosminiam zondui būti pagautam Marso gravitacijos.
„Maven“ buvo atsiųstas tirti viršutinį Raudonosios planetos atmosferos sluoksnį, siekiant išsiaiškinti procesus, dėl kurių šiame nutolusiame pasaulyje dingo didžioji dalis jo oro. Šiandien oro slėgis čia yra toks žemas, kad jeigu paviršiuje atsirastų laisvo vandens, jis tuojau pat virstų garais.
„Maven“ surinkti duomenys leis mokslininkams sudaryti tikslesnius dabartinių ir praeities klimato sąlygų Marse modelius.
„Ankstesnis satelitas atliko matavimus ir mes daug ką sužinojome apie viršutinį atmosferos sluoksnį, tačiau nesugebėjome sujungti visų detalių į vieną aiškų paveikslą“, - sakė vyriausias misijos tyrėjas Bruce‘as Jakosky.
„Tikiuosi, kad „Maven“ taps atradimų misija, kad beveik viskas, ką mes stebėsime, suteiks mums esminių naujų įžvalgų apie dabartinę Marso aplinką ir tai, kaip ji bėgant laikui keitėsi“, - pridėjo Kolorado universiteto Boulderyje mokslininkas.
Užimtas metas
Amerikiečių kosminio zondo atvykimą vos po 48 val. sekė pirmojo Indijos Marso satelito pasirodymas. Marso satelito misija, neoficialiai žinoma kaip „Mangalyaan“, yra išsikėlusi šiek tiek kitokius tikslus, tačiau vienas svarbus atmosferos tyrimas, kurį ji bandys atlikti, bus metano stebėjimas. Metanas yra potencialus biologinės veiklos planetoje rodiklis.
„NASA yra rimtai susidomėjusi bendradarbiavimu ir duomenų apsikeitimu, - teigė dr. Jimas Greenas, NASA planetų mokslo direktorius. – Tokia galimybė atsivers abiem satelitams pasiekus orbitą ir mokslininkams renkant naujus duomenis.“
Didysis „Maven“ variklių sustabdymo manevras pirmadienį leido satelitui įžengti į aukštą, elipsės formos, 35 val. trukmės orbitą aplink planetą. Ateinančiomis savaitėmis inžinieriai sieks įvesti „Maven“ į reguliarią 4,5 val. trukmės operacinę orbitą, kuri leis kosminiam zondui priartėti prie Marso vos per 150 km, bet taip pat jį nuo jos atitolins 6 200 km.
Dabartinė Marso atmosfera, sudaryta daugiausiai iš anglies dioksido, yra nepaprastai reta, o jos slėgis paviršiui siekia vos 0,6 proc. Žemės paviršiaus slėgio. Nepaisant to, Marse yra aptinkami kanalai, kuriuos kažkada išrausė laisvai tekantis vanduo. Tai įrodo, kad praeityje planeta turėjo kur kas tankesnę atmosferą.
Atmosferos paslaptys
Dalis oro galėjo sureaguoti su paviršiuje esančiais mineralais ir būti įtraukti į juos. Tačiau labiausiai tikėtinas oro praradimo paaiškinimas yra tas, kad jį laikui bėgant paprasčiausiai sunaikino saulės vėjas – smarkus iš Saulės atskriejančių įkaitusių dalelių srautas.
Tai įmanoma todėl, kad, ne taip kaip Žemė, Raudonoji planeta neturi apsauginio magnetinio lauko, gebančio atremti mūsų žvaigždės puolimus.
Mokslininkai panaudos „Maven“ įrangą tam, kad surinktų informaciją apie Marso klimato istoriją – nuo pat laikotarpio prieš milijardus metų, kuomet jis buvo šiltesnis ir drėgnesnis, ir potencialiai tinkamas gyvybei vystytis, iki šių dienų aplinkos, kuri yra vėsi ir sausa.
Kitą svarbią informaciją suteiks ir NASA marsaeigis „Curiosity“, tiriantis apatinį atmosferos sluoksnį. Jo mobili laboratorija reguliariai analizuoja Marso orą. Robotas jau ištyrė argono koncentraciją tam, kad įrodytų sunkesnės šio elemento formos išgryninimą, įvykusį geologinėje planetos praeityje. Tai reiškia, kad lengvesni argono atomai pirmenybės būdu atitrūko iš viršutinio atmosferos sluoksnio.
Susitikimas su kometa
Pirmasis „Maven“ galimybių demonstravimas įvyks jau spalį, kuomet netoli Marso praskries kometa C/2013 A1, greičiausiai į planetą pasiųsianti dulkių debesį.
„Jeigu reikšmingas dulkių kiekis pasieks viršutinį atmosferos sluoksnį, pamatysime temperatūros augimą... Ir tai tęsis, - sakė prof. Jakosky. – Be to, vanduo iš kometos, kuris pasieks atmosferą, įneš į ją papildomų molekulių. Mes stebėsime šį sutrikdymą papildoma energija ir medžiaga, ir tada išanalizuosime, kiek laiko reikia, kad ji išnyktų. Tai mums padės išsiaiškinti fizinius procesus, kurie šiandien vyksta viršutiniame atmosferos sluoksnyje“.
