Birželio 11 dieną po futbolo čempionato Euro-2016 mačo įvyko masinės rusų ir anglų futbolo sirgalių muštynės. Prancūzų policijos duomenimis, sužeista daugiau nei 30 žmonių, keturi iš jų yra itin sunkios būklės. Susirėmimo metu taip pat nukentėjo ir trys policijos pareigūnai. Kad geriau suprastume, kas slypi už sirgalių agresijos, pažiūrėkime į kitą rusų agresijos atvejį – šįkart ukrainietiškame Donbase.
2016 metų birželio 9-ąją vykusiame ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje Vienoje nuskambėjo JAV ambasadoriaus Danielio Baero pareiškimas, kuriame jis apkaltino jungtines rusų-separatistų pajėgas karinio konflikto Donbase metu išnaudojant gyventojus kaip „gyvuosius skydus“.
„Rusų remiami separatistų kovotojai naudoja šiuolaikinius ginklus ir karinę techniką, kad sukeltų grėsmę civiliams. Specialiosios monitoringo misijos stebėtojai bendravo su Donecko gyventojais, kurie papasakojo, kad separatistų kovotojai užima pozicijas ant jų namų stogų, pradeda apšaudymus minosvaidžiais, o paskui sprunka, palikdami taikius vietinius civilius atlaikyti atsakomąją ukrainiečių kariuomenės ugnį... Nėra ir negali būti jokio pateisinimo tokiems veiksmams, kurie kelia grėsmę civiliams ir civilinei infrastruktūrai. Realus tokių veiksmų tikslas yra ne apvienyti rusų ir separatistines pajėgas, o parodyti Ukrainą, kaip šalį, kuri stato į pavojų civilius“, – pareiškė Baeras.
JAV ambasadoriaus prie ESBO Danielio Baero manymu, Rusija turi tiesioginės įtakos situacijos ukrainietiškame Donbase paaštrėjimui, kuris yra pastebimas kelis pastaruosius mėnesius: „Kolegos, priartėjo kritinis momentas, kai mes nebegalime sau leisti neaiškumų ir nevienareikšmių signalų. Rusija nerodo jokių agresijos nutraukimo ženklų; priešingai, ji net sustiprino smurto ir prievartos intensyvumą. Vien gegužę buvo nužudytas 31 Ukrainos kareivis, o dar 116 buvo sužeisti, kas yra pats didžiausias netekčių skaičius per vieną mėnesį nuo pat 2015 metų rugpjūčio.“
„Birželio 1 dieną gyvenamajame Luhansko rajone Specialioji monitoringo misija užfiksavo dvi šarvuotas žvalgybos transporto priemones, 19 komandinių automobilių, 28 karinio tipo sunkvežimius ir autobusą, pervežantį karinį personalą. Tą pačią birželio 1 dieną misijos stebėtojai Donecke suskaičiavo 24 tankus. Visa ši užfiksuota technika niekaip, nepaisant tokių Rusijos tikinimų, negalėjo priklausyti išimtinai separatistų pajėgoms, kurias iš esmės sudaro įniršę šachtininkai, fabrikų darbuotojai ir kiti eiliniai Donecko ir Luhansko sričių gyventojai“, – kalbėjo Baeras.
Gegužės 27-osios dienos spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nė kiek neslėpė, kad šaudymai okupuotoje Donbaso srityje yra suderinti su Kremliumi ir nesiliaus tol, kol nebus atlikti pakeitimai Ukrainos konstitucijoje.
„Negalima atidėlioti šių sprendimų, remiantis pretekstu, kad „demarkacinės zonos teritorijoje kažkas šaudo“. Jei nėra noro įgyvendinti politinių pokyčių, visada atsiras kažkas, kas šaudo. Tokia situacija gali tęstis iki begalybės“, – pareiškė jis.
Kalbant apie įvykius Marselyje, tai ir čia rusų valdžios atstovai savo poziciją išsakė sau būdinga „chamiška“ maniera. Valstybės Dūmos vicepirmininkas ir Rusijos futbolo federacijos vykdomojo komiteto narys Igoris Lebedevas, komentuodamas rusų sirgalių muštynes Euro 2016 čempionate, savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Sirgalių muštynėse nematau nieko baisaus. Priešingai, mūsų vaikinai yra šaunuoliai. Taip ir toliau!“. Vokiečių leidinio „Süddeutsche Zeitung“ sporto redaktorius Johannesas Aumülleris savo straipsnyje „Rusų sirgaliai siaučia, o sporto ministras jiems duoda ženklus“ rašo: „UEFA turės klausimų [Rusijos sporto] ministrui [Vitalijui] Mutko. Pavyzdžiui, ką jis tiksliai kalba tame vaizdo įraše, kurios šiuo metu plinta po internetą. Jis stovėjo būtent prie to tako tribūnose, kur rungtynių pabaigoje kilo chaosas. Iš jo gestų matyti, kad jis ne ramino sirgalius, o tik juos audrino.“
Kas bendro tarp įvykių Marselyje ir Donbase? Ogi stichiškų ir neplanuotų veiksmų imitacija ir visiškas Rusijos valdžios palaikymas tam, kas daroma. Net nesvarbu, ar futbolo sirgaliai gavo įsakymą iš Rusijos valdžios. Kai valstybės valdininkai reiškia atvirą susižavėjimą agresijos aktais, juos drąsiai galima laikyti valstybinės politikos dalimi.
Prancūzijos prokuratūra pranešė, kad nepavyko sulaikyti nė vieno ruso, įtariamo dalyvavimu masinėse muštynėse. Iš viso už dalyvavimą susirėmime buvo suimta 20 žmonių: britų, prancūzų ir austrų. Prokuratūra skelbia, kad neramumuose dalyvavo apie 150 futbolo sirgalių iš Rusijos. Tačiau atpažinti (o kaip gi juos atpažinsi, jei jie, skirtingai nuo įprastų futbolo sirgalių, neturėjo jokios savo šalies ar savo futbolo komandos atributikos ir spalvų) ir sulaikyti jų taip ir nepavyko, „nes jie buvo labai gerai organizuoti ir pasiruošę“. Pasak departamento, rusai žaibiškai ir pavojingai atakavo oponentus, o paskui iš karto pasislėpė.
„Rusų sirgaliai buvo akivaizdžiai puikiai pasirengę greitam ir smurtingam užpuolimui“, – spaudos konferencijoje sakė prokuratūros atstovas.
Anglijos futbolo rėmėjų asociacijos pirmininkas Kevinas Milesas savo birželio 12-osios dienos interviu laikraščiui „Telegraph“ taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad rusų ataka buvo iš anksto suplanuota.
„Viskas atrodė taip, lyg jie tam būtų kelis mėnesius ruošęsi ir specialiai treniravęsi“, – pabrėžė Milesas.
Apskritai įvykių Marselyje liudininkai vienbalsiai tvirtina, kad tai buvo tikrų tikriausia sukarinta ataka, kurią įvykdė gerai suorganizuoti, parengti, apmokyti žmonės, kokybiškai labai besiskiriantys nuo įprastų chuliganaujančių futbolo sirgalių.
Vakarų pasauliui tai yra precedento neturintis įvykis. Tačiau ukrainiečiam gerai parengtų „taikių piliečių“ panaudojimo taktika yra labai gerai pažįstama. 2014 metų pavasario įvykiai Donbase ir Kryme prasidėjo kaip tik nuo tokių „pilietinių sukilimų“ ir „turistų iš Rusijos“ užimamų vietinių valdžios instancijų. Tam, kad suprastumėte, kas Ukrainos rytuose vyko iki tol, kol tenai pradėjo griausti šūviai iš „gradų“ – sovietinių 122 mm kalibro reaktyvinių salvinių kovos mašinų – tereikia pažiūrėti rusų sirgalių Marselyje sukelto chaoso vaizdo įrašų kadrus. Toks pats sukoordinuotas nemotyvuotos agresijos aktas, tie patys iš anksto paruošti žmonės su akivaizdžiu kariniu pasirengimu, veikiantys greitai ir darniai.
Vien per praėjusius dvejus metus Rusija prie savo vakarinių sienų surengė net kelias plataus masto karinių mokymų serijas. Operacijose, į kurias taip pat buvo įtraukti avarinio taktinių branduolinių ginklų dislokavimo bandymai, dalyvavo keli šimtai tūkstančių rusų karių. Išlaidos tokiems mokymams taikos laikotarpiu yra tiesiog nesuvokiamos. Komentuodamas karinius mokymus „Vostok 2014“, kuriuose dalyvavo 100 000 rusų karių, tuometinis NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove’as (tas, kuris pirmasis pavartojo sąvoką „hibridinis karas“) savo straipsnyje leidiniui „The Wall Street Journal“ rašė: „Toks adaptavimosi ir greičio laipsnis yra kažkas naujo, prie ko mums dar teks priprasti“.
Apskritai įvykių Marselyje liudininkai vienbalsiai tvirtina, kad tai buvo tikrų tikriausia sukarinta ataka, kurią įvykdė gerai suorganizuoti, parengti, apmokyti žmonės, kokybiškai labai besiskiriantys nuo įprastų chuliganaujančių futbolo sirgalių.
Sunku įsivaizduoti, kad tokio pobūdžio pasirengimas būtų tik įbauginimo taktika. Juo labiau, jei prisiminsime, kad per ukrainietišką Donbasą reguliariai pereina dešimtys tūkstančių rusų kadrinių karių, realiose kovinėse sąlygose išbandytos ginkluotės ir taikoma „demonstratyvaus-slapto“ karo taktika. Ukrainos kariuomenės generalinio štabo duomenimis, 2016 metų vasario mėnesį bendras prorusiškų kovotojų ir Rusijos karių, kovojančių laikinai okupuotoje Donbaso dalyje, skaičius sudarė 34 tūkstančius žmonių. Apie 7 tūkstančius iš jų yra kadriniai rusų kariuomenės darbuotojai, reguliariai dalyvaujantys diversijose, žvalgybinėse operacijose ir ukrainiečių pozicijų šturmuose.
Prancūzų specialiųjų tarnybų duomenimis, šiuo metu Prancūzijos teritorijoje, bendraisiais skaičiavimais, yra apie 12 tūkstančių rusų sirgalių, iš kurių 150 dalyvavo grumtynėse Marselyje, ir kurių nė vieno ne tik nepavyko suimti, bet net ir nebuvo identifikuota. Šioje vietoje norėtųsi priminti, kad akivaizdžiai koordinuotas „rusų sirgalių“ išpuolis vyko prancūzų policijos pajėgoms esant maksimalioje parengtyje dėl terorizmo grėsmės, o taip pat esant didelei kitų šalių futbolo sirgalių grupių koncentracijai. Jei atidžiai išanalizuotume tai, kas vyksta, nesunkiai galėtume padaryti išvadą, kad išpuolis Marselyje sėkmingai gali būti diversinių veiksmų mokymai realiomis sąlygomis, chaoso kėlimo ir įbauginimo taktikų šlifavimas taikiame Europos mieste. O tai, kad teisėtvarkininkai ir visuomenė yra pasirengusi chuliganizmams, jiems tik palankiau.
Rusija niekada neslėpė, kad Ukrainoje ji kovoja su NATO pajėgomis ir visu anglosaksiškuoju pasauliu. Pasak Putino, jokios Ukrainos, jos nepriklausomybės ir suvereniteto apskritai nėra. Tačiau Rusija neskuba afišuoti to, kad ir Ukrainos miestų užėmimas, ir karas Donbase, ir okupacinės valdžios Kryme vykdoma nepatenkintųjų nuslopinimo taktika yra plataus masto rusų karinių mokymų dalis, pasirengimas visai kito lygio agresijai. Pagrindinis klausimas šiandien – ar pasaulis yra pajėgus pasipriešinti Kremliaus planams, ar jis ir toliau bandys reaguoti tik į atskirus Rusijos veiksmus, ignoruodamas ryšį tarp tebūnie skirtingų, bet tos pačios taktikos vienijamų įvykių?
Larisa Vološina, Kijevas, Ukraina
