Kraštutinių pažiūrų Prancūzijos politikė Marine Le Pen oficialiai pradėjo savo prezidentinę kampaniją, pažadėdama pastatyti savo šalį į pirmą vietą, išlaisvindama ją nuo globalizacijos, islamiško fundamentalizmo ir Europos Sąjungos „tironijos“.
Įsibėgėjant turbūt labiausiai nenuspėjamiems rinkimams per pastaruosius dešimtmečius, Le Pen, kuri yra „Nacionalinio Fronto“ lyderė, bei jos kairiųjų pažiūrų nepartinis priešininkas Jeanas-Lucas Mélenchonas sekmadienį Lione surengė savo atskirus susitikimus su rinkėjais, kurių metu susirinko šimtai žmonių, o vos diena anksčiau į priekį visuomenės apklausose išsiveržęs centristas Emmanuelis Macronas tame pačiame mieste pritraukė dar didesnes minias. Rinkimai tapo dar labiau nenuspėjami pasirodžius informacijai, kad centro dešiniųjų favorito François Fillono šeimos nariai yra įsivėlę į milžinišką korupcijos skandalą.
Nuomonės apklausos jau kuris laikas rodo, kad Le Pen be sunkumų laimėtų pirmąjį rinkimų raundų balandį, tačiau pralaimėtų antrąjį raundą gegužę, jeigu kovotų prieš nuosaikesnių pažiūrų kandidatą. Mąžtant Fillono populiarumui, tuo kandidatu gali tapti Macronas.
„Šiuose rinkimuose ant plauko pakimba Prancūzijos kaip laisvos šalies ateitis, o taip pat visa mūsų egzistencija, - Lione susirinkusiems rėmėjams sakė Le Pen. – Iš prancūzų buvo atimtas jų patriotizmas. Jie kenčia tyloje, nes jiems neleidžiama mylėti savo šalies. Atskyra yra jau nebe tarp kairiųjų ir dešiniųjų, bet tarp patriotų ir globalistų.“
Kalbėdama temomis, tapusiomis sėkmingų Donaldo Trumpo ir „Brexit“ kampanijų pagrindu, Le Pen sakė, kad „nuo JAV iki Italijos, nuo Austrijos iki JK žmonės atsibunda, ir yra atverčiamas naujas istorijos puslapis“.
Šią kalbą ji pasakė praėjus dienai po to, kai šeštadienį prieš imigraciją ir narystę ES nusiteikusi jos partija pristatė savo rinkiminės kampanijos planą, kurį sudaro 166 „įsipareigojimai“ Prancūzijos žmonėms. Dokumentas, kuriame nekalbama apie makroekonomiką ir praktines detales, prisiekia ištraukti šalį iš euro zonos, ir, nebent ES sutiks grįžti prieš ankstesnės laisvos tautų koalicijos sistemos be bendros valiutos ir Šengeno zonos – surengti referendumą dėl Prancūzijos narystės ES.
„Nacionalinio Fronto“ vyriausybė taip pat žada apmokestinti importą ir užsieniečių darbo kontraktus, sumažinti pensinį amžių, pakelti socialines išmokas, sumažinti pajamų mokestį, o taip pat apriboti imigraciją, sumažinti nusikalstamumą, išvaryti nelegalius migrantus, bei pasamdyti 15 000 naujų policijos pareigūnų. Ji taip pat teisę į nemokamą mokslą suteiktų tik Prancūzijos piliečiams, bei laikytųsi politikos „pirmiausia Prancūzija“ nekilnojamojo turto ir darbo sektoriuose.
Le Pen teigimu, islamiškas fundamentalizmas yra „jungas“, kurio Prancūzija nebegali vilkti. Musulmonių šydai, mečetės ir maldos gatvėje esą yra kultūrinės grėsmės, „kurios negali priimti joks orumą jaučiantis prancūzas“.
„Finansinė globalizacija ir islamiškoji globalizacija padeda viena kitai, - sakė ji. – Šios dvi ideologijos siekia parklupdyti Prancūziją ant kelių.“
Neminėdama savo varžovų vardais, „Nacionalinio Fronto“ lyderė taip pat pavadino juos „turčiu dešiniuoju“ ir „turčiu kairiuoju“, bei pasiskelbė esanti „vienintelė žmonių kandidatė“, taip nusitaikydama ne tik į pinigų skandale susikompromitavusį Filloną, bet ir į Macroną, energingą 39-erių buvusį investuotoją bei ekonomikos ministrą, kuris žada iš pagrindų pakeisti Prancūzijos politinės sistemos neveiksnumą.
Pats Macronas sekmadienį susitikęs su rinkėjais teigė, kad Le Pen „nekalba žmonių vardu“ ir „išduotų Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės idealus“. Už didesnes galimybes verslui pasisakantis kandidatas kai kurių yra kritikuojamas dėl abstrakčių politinių pažadų ir dar nėra pristatęs savo pilno manifesto.
Macronas taip pat teigė siekiantis „sutaikyti dvi Prancūzijas, kurios jau ilgą laiką tolsta viena nuo kitos“ ir žada atgaivinti šalies ekonomiką per inovacijas, biurokratizmo mažinimą, bei griežtų darbo reglamentų švelninimą.
Pasak visuomenės apklausų, jo šansai patekti į antrąjį rinkimų raundą dabar yra kur kas stipresni, kai paaiškėjo, kad kadenciją baigiantis, itin nepopuliarus prezidentas François Hollande‘as savo Socialistų partijos kandidatu išrinko radikalą Benoît Hamoną. Macronui padėjo ir Fillono patiriami sunkumai – „Journal du Dimanche“ atlikta apklausa parodė, kad dabar tik 23 proc. prancūzų palaiko Filloną, palyginus su 50 proc. lapkritį.
