Prie Vyriausybės būstinės Vilniuje vyko protesto mitingas „Mano pasirinkimas – orus darbas, o ne moderni vergovė!“. Jį surengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Išreikšti protestą spalio 7 diena buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent spalio 7-ąją pasaulyje minima Oraus darbo diena. O Lietuvoje, pasak profsąjungų lyderių, kalbėti apie orų darbą kaip realybę, yra per anksti. Todėl ir buvo surengtas šis protesto mitingas. Profsąjungos ypač kvietė mobilizuotis tuos, kurie tiesiogiai susidūrė su darbdavių „ubagišku mąstymu“ – taupyti darbuotojų sąskaita, išnaudoti juos, versti kontraktininkais ir pan.
Čia reiktų priminti, kad rugsėjo pabaigoje susirinkusiai Trišalei tarybai taip ir nepavyko rasti bendro sutarimo dėl MMA didinimo. Darbdavių atstovai prašė šį klausimą nukelti po rinkimų ar į kitus metus, kai ekonominė padėtis bus aiškesnė, o sprendimas galės būti visiškai depolitizuotas, nes rinkimai jau bus pasibaigę. Savo ruožtu profesinės sąjungos reikalavo susitarti nedelsiant ir prieštaravo tam, kad būtų atidėtas sprendimas. Profesinės sąjungos skaičiuoja, kad MMA turėtų didėti 56 eurais – iki 663 eurų popieriuje.
Nepavykus rasti bendro sutarimo, Trišalėje taryboje buvo fiksuotos skirtingos nuomonės. Reaguodama į tai, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė, kad tokiu atveju bus siūlomas Lietuvos banko pateiktas skaičiavimas MMA didinti 35 eurais iki 642 eurų. Tokį siūlymą ministerija jau yra pateikusi Vyriausybei. Trišalės tarybos sprendimas yra patariamojo pobūdžio. Galutinį sprendimą dėl MMA didinimo priima Vyriausybė.
Mitinge apsiginklavusios būgnais profsąjungos siuntė dvi žinutes: Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo, darbdaviams – dėl pagarbos darbuotojams ir padorių/orių darbo sąlygų. MMA nuo šių metų pradžios siekia 607 eurus popieriuje arba 447 eurus į rankas.
Trišaliame nacionaliniame susitarime prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas, kad MMA negali būti mažesnis nei 45 proc. ir didesnis nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Deja dabar Vyriausybė, užuot priėmusi sprendimą dėl minimalios mėnesio algos kėlimo 2021 m., daro reveransą darbdaviams ir bando vilkinti laiką: puse lūpų tarsi žada didinti MMA iki 642 eurų (o tai tik 20 eurų į rankas!), bet vis dar siūlo diskutuoti toliau. O toliau – rinkimai. Koks chaosas kyla po jų, mums yra žinoma, todėl tikėtis sprendimo dėl MMA kėlimo tuo metu yra beviltiška. Todėl mitingo dalyviai reikalavo priimti sprendimą nedelsiant, o MMA turi kilti bent iki 663 eurų, tiek kiek ir priklauso pagal Trišalėje taryboje sutartą formulę.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, protesto akciją paskatino Trišalės tarybos posėdis, kai išaiškėjo darbdavių pozicija nekelti minimalaus darbo užmokesčio ir pasilikti ties esamu dydžiu.
„Norime jiems nusiųsti aiškią žinutę, kad per karantiną darbuotojai solidarizavosi su darbdaviais: atsisakė didžiosios dalies pajamų, kai kurie neteko darbo – mes darėme viską, kad išlaikytume darbo vietas ir verslus veikiančius. Vėl esant ekonomikos pakilimo etapui, ką sako šalies ekonomistai, tikimės, kad darbdaviai atsisuks ir į mus ir bus solidarūs su mumis“, – išreiškė viltį Inga Ruginienė. Ji akcentavo, jog žinutė siunčiama ne tik darbdaviams, bet ir Vyriausybei, kuri vis delsia, priimant sprendimą dėl MMA.
„Vyriausybė sutinka, kad reikia kelti, bet nepriima sprendimo ir taip solidarizuojasi su darbdaviais, kurie prašė atidėti šį klausimą. Norime pasakyti, kad laikas priimti sprendimą ir parodyti rūpestį darbuotojams. Dėl skaičiaus pasakėme, kad jis turi siekti 663 eurus. Jei Vyriausybė sako kitaip, turi kitus argumentus, turi dėti savo siūlymus ant stalo ir pagrįsti teikiamą skaičių. Jeigu jie mano, kad reikia kelti 35 eurais, jie tai galėjo padaryti ir per šiandien vykstantį posėdį“, – pabrėžė Inga Ruginienė.
Mitinge kalbėjęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pareiškė, kad žurnalistai solidarizuojasi su protestuojančiais. Pasak jo, yra daug problemų ir su žurnalistų darbo apmokėjimu. Darbdavių krokodilo ašaros dėl neva nepakeliamos naštos kylant darbuotojų atlyginimams yra ciniškos. Šimtai tūkstančių žmonių mūsų šalyje gyvena iš minimalios arba vos didesnės algos (apie 450 eurų „į rankas“), o tai nėra orus gyvenimas, o tik bandymas išgyventi. Ir tai ne vienintelė mūsų šalyje klestinčios darbo kultūros problema. Profsąjungų vykdytos apklausos rodo, jog darbuotojai labai pasigenda pagarbos darbe, jaučiasi nesaugūs ir išnaudojami. XXI amžiuje jie nenori būti tik eilute sąnaudų apskaitos programoje, o tais, kurie yra gerbiami ir vertinami už tai, kad padeda kurti ir išlaikyti verslą, ar teikti kokybiškas viešąsias paslaugas.
Šį kartą mitingo akcentas buvo balionai, kuriuos visu vienu metu dalyviai pradūrė, taip simbolizuodami bliūkštančias viltis dėl geresnio gyvenimo. Ateitis parodys, ar Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė išgirs profsąjungų balsą, pateisins dirbančiųjų viltis, ar ir toliau tarnaus darbdaviams.
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
