Mamytė

Režisierius: Xavier Dolan. Vaidina: Anne Dorval, Antoine-Olivier Pilon, Suzanne Clement, Patrick Huard, Isabelle Nellise

Visada pretenzingai susišukavęs scenarijaus autorius ir režisierius iš Kvebeko Xavieras Dolanas per pastaruosius penkerius metus nepaprastai greitai šovė į šlovės viršūnę. 25-erių metų režisieriaus manieringa, estetizuota ir teatrališka kinematografija bei ryškus asmeninis narcisizmas realiame gyvenime radikaliai skaido kino kritikus ir festivalių komisijos narius į dvi stovyklas. Nepaisant to, štai pristatome jums į Amerikos kino teatrus pagaliau atkeliaujantį penktąjį jaunojo autoriaus darbą, kuris susišlavė 7 garsiausių tarptautinių kino festivalių apdovanojimus iš 28 nominacijų. Beje, šiuo filmu režisierius sumušė rekordą – Dolanas tapo jauniausiu režisieriumi, kurio filmas laimėjo Kanų festivalio „Palme d'Or“, pralenkdamas Steveną Soderberghą, kuris buvo 26-erių, kai jo juosta „Sex, Lies and Videotape“ laimėjo pagrindinį prizą. Tiems, kas nepažįstami su Dolano kūryba, šis režisierius yra auteur tikrąja šio žodžio prasme. Patinka jums jo filmai ar ne, tačiau kiekviena juosta yra jo kūdikis, jo parašas, jo stilistika ir jo sprendimai kiekviename žingsnyje. Auteur filmai yra režisūrinio sprendimo visuma: čia scenarijaus skylės nelopomos aktorių meistryste, o režisieriaus klaidos nesislapsto už gabaus operatoriaus darbo.

Naujausias Dolano darbas – labai akivaizdus ir ryškus kūrėjo žingsnis į priekį. Šioje juostoje režisierius sugebėjo pačiomis tinkamiausiomis proporcijomis suderinti stilių ir turinį, „dramos karalienės“ pobūdžio konfliktus ir tikrą jausmų gelmę. Maža to, ši nuoširdi charakterio studija yra ir kol kas komerciškiausias (pačia geriausia to žodžio prasme) režisieriaus darbas, kuris turėtų patikti publikai už jo prisiekusių art-house gerbėjų rato ribų.

Sudėtingi motinos-sūnaus santykiai yra mėgstama Dolano tema, kurią jis pirmą kartą nagrinėjo savo debiutinėje juostoje „I Killed My Mother“. Abiejuose filmuose matriarchės vaidmuo atiteko Anne Dorval. Tik šįkart simpatija labai smarkiai pasisuko kenčiančios moters figūrai. Nors medžiaga naujausiame filme yra mažiau autobiografinė, ši emociškai šiltesnė istorija praktiškai gali būti laikoma atsiprašymu už Dolano niūrų, užgaulų, egocentrišką debiutą.

Dorval sukuria stiprų ir galingą žavingai pigios vidutinio amžiaus našlės Dianos Desprė vaidmenį. Jos paauglys sūnus Stivas (Antoine-Olivier Pilon) kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo ir sunkiai suvaldo savo nuožmų charakterį. Pilonas buvo puikiai parinktas charizmatiško ir manipuliatyvaus, įnoringo, bet pažeidžiamo Stivo vaidmeniui.

Įsivaizduokite demoniškai angelišką Macaulay Culkiną su seksualia ir bravūriška jauno Jean-Paulio Belmondo povyza.
Diana ir Stivas abu turi trūkumų, tačiau nei vienas iš jų nėra nei auka, nei blogiukas. Jų pokalbiai yra kovingi, pilni aštraus žargono ir kartais paįvairinami fizinio kontakto su mažulytėmis incestinio artumo užuominomis, kurios taip ir nėra atskleidžiamos. Ši šeima, tai kenčiantys po sunkumų našta darbininkų klasės nepritapėliai, kurie nepraranda vilties ir kovoja už vietą po saule.

Kai į Dianos ir Stivo gyvenimą įsibrauna nedrąsi mikčiojanti kaimynė Kaila (Suzanne Clement), trijulė suformuoja keistą šeimyninį vienetą, kuris, bent pradžioje, visiems išeina į naudą. Kailos praeitis yra paslaptinga, o dabar ji gyvena su perdėtai kontroliuojančiu sutuoktiniu, tačiau nė vienos iš šių linijų Dolanas iki galo nepaaiškina. Tai nėra milžiniškas trūkumas, tik neišnaudota galimybė.

Juostos trukmė – daugiau nei dvi valandos. Filmas galėtų būti trumpesnis, kaip ir visi paties Dolano montuoti filmai. Nepaisant to, juosta praktiškai visą laiką išlieka įtraukianti, stebinanti ir emociškai aitri. Dar vienas režisieriaus brandos ženklas – jis iki pat paskutinių kelių scenų atsilaiko prieš tragiškos melodramos viliones ir panaudoja vos vieną, labai taiklų, melodramatišką intarpą.

Vienas dalykas, ko iš Dolano negali atimti net aršiausi jo kritikai – tai stipri vizualinė akis. Jis nenuvilia ir šiuo filmu – baletiškai lėtas veiksmas, nuostabaus grožio audiniai ir žavingai apšviesti interjerai, besimaudantys sodriuose raudonuose ir šiltuose auksiniuose atspalviuose. Dolanas nusprendė šį filmą susukti netradiciniu kvadratiniu 1:1 formatu, kuris nėra tik stilistinis žaisliukas, o labai juostos istoriją suintensyvinantis sprendimas. Tai tikrai unikali, kiek netradicinė, tačiau labai įtraukianti ir dėmesio verta juosta.