Žaidimo rato rodyklė lekia pro „Triscuits“, „Wheat Thins“ ir „Honey Maid“ logotipus, kol galiausiai sustoja ant „Fig Newtons“.
„Saldūs batonėliai „Fig Newrons“ yra pagaminti iš tikrų vaisių ir pilno grūdo miltų. Tiesa ar melas?“ – susirinkusiųjų klausia kompanijos „Nabisco“ atstovas konferencijoje, kurią iš viso aplankė 10 tūkstančių žmonių ir kurioje dietologai gali gauti tęstinių studijų kreditų. Pasak „Nabisco“ atstovo, teiginys yra teisingas.
Tarp šimtų ekspozicijų, kurių daugelis yra skirtos pupelėms, kiaušiniams, braškėms ir žalioms lapinėms daržovėms, buvo ir tokių, kurios atstovavo stambius pakuoto maisto gamintojus. Tai dar kartą pademonstravo sudėtingus maisto pramonės ir mitybos ekspertų ryšius bei paskatino kritikus dar aktyviau skleisti informaciją apie korporacijų įtaką šiai profesijai.
„PepsiCo“ atgabeno prekybos automatą, pilną „Quaker“ batonėlių, „Naked“ sulčių ir sumažinto riebumo „Doritos“ traškučių. „Unilever“ pristatė „Hellmann’s“ užtepėles ir siūlė ragauti „Breyer’s“ ledų. „Nestle“ eksponavo vandenį buteliukuose, „Nesquik“ šokoladinius gėrimus ir „Butterfingers“ saldainius. Cukraus asociacija platino informacinius bukletus, kuriuose patariama daržoves pabarstyti cukrumi ir tik tada patiekti nevalgiems vaikams.
Pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie maisto korporacijų įtaką Mitybos ir dietetikos akademijai bei 75 tūkstančiams jos narių, vis daugiau dėmesio skiriant etikos ir interesų konfliktų klausimams.
„Tai jau gana ilgą laiką yra svarbus dalykas farmacijos srityje, o dabar šis klausimas tampa vis aktualesnis mitybos sferoje“, – sako organizacijos „Dietologai už profesinį sąžiningumą“ narys Davidas Wissas. Ši organizacija jau ne kartą ragino akademiją pademonstruoti didesnę nepriklausomybę nuo maisto pramonės.
Wisso manymu, egzistuoja „milžiniška ir imanentinė“ maisto pramonės įtaka, apie kurią kai kurie gal net neįtaria. Pasak jo, dar didesnę grėsmę už štai tokias ekspozicijų konferencijas turi įvairūs tęstiniai dietologų kursai. Jam pačiam yra tekę dalyvauti profesiniuose mokymuose, kuriuose apie druską dietologus mokė „Frito-Lay“ atstovai.
Pasak Mitybos ir dietetikos akademijos prezidentės Lucille Beseler, akademijos nariai gerai suvokia skirtumą tarp rinkodaros ir mokslinių faktų bei visada naudojasi savo profesine ekspertize, kad įvertintų konferencijose pristatomus produktus ar programas. Pasak jos, mitybos profesionalai nediktuoja, ką žmonėms valgyti, todėl „turi būti susipažinę su visais maisto produktais, esančiais rinkoje“.
Pasak akademijos atstovų, korporacijų ir pramonės grupių remiami užsiėmimai skyrėsi nuo įprastų mokymų, nes norint į juos patekti lankytojams teko sumokėti $10 auką į akademijos fondą, skirtą stipendijoms ir mokslinių tyrimų finansavimui. Tačiau šie mokymai vis tiek suteikė tęstinio mokymosi kreditus, reikalingus dietologams norint neprarasti licencijos.
Tarp jų buvo mokymai apie pieno ir įvairiais skoniais paskaninto pieno naudą, remiami brangaus „Coke“ pieno prekės ženklo „Fairlife“, ir mokymai apie apelsinų sulčių privalumus, remiami sulčių pramonės grupės. Vitaminų gamintoja „Nature Made“ suorganizavo 2 valandų mokymus apie multivitaminų naudą. Mokymus vedęs dėstytojas į „papildomos informacijos“ skaidrėje esantį sąrašą įtraukė korporaciją „Pharmavite“, kuriai priklauso šis prekės ženklas. Po šios paskaitos mažiausiai du klausytojai sakė nežinoję, kad dėstytojui už darbą mokėjo paskaitos rėmėja. Vis dėlto, jie tikino, kad mokymai buvo informatyvūs, o dėstytojas savo teiginius parėmė faktais.
Mitybos ir dietetikos akademijos edukacinių programų vadovė Diane Enos sakė, kad yra aiškiai nurodoma, kurie mokymai yra remiami, o jų pateikiamai medžiagai yra keliami tie patys standartai kaip ir kitiems mokymams.
Mitybos ekspertė iš Niujorko universiteto Marion Nestle (neturinti jokių giminystės ar kitų ryšių su to paties pavadinimo kompanija) peržiūrėjo „Fairlife“ remtos prezentacijos medžiagą ir konstatavo, kad to negalima pavadinti švietimu.
„Coca Cola nepristato subalansuoto požiūrio, jie pristato kompanijos požiūrį. Tai rinkodara, ne švietimas“, – sakė Nestle.
Wissas tikisi, kad ateityje mitybos ekspertai geriau gebės kritiškai vertinti pramonės įtaką, nes nuo 2024-ųjų licencijai gauti bus reikalingas magistro laipsnis.
Tuo tarpu kiti mano, kad korporacijos vaidina svarbų vaidmenį gerinant žmonių mitybos įpročius.
„Kai kurios kompanijos turi labai didelę įtaką maisto pramonėje ir stengiasi pakeisti savo reputaciją“, – sako dietetiką studijuojantis Keithas Robertsas.
Nuotraukoje: Kasmetinės dietologų konferencijos Bostone akimirka
