Madeleine Albright
Madeleine Albright, JAV valstybės sekretorė nuo 1997 iki 2001 m., šiuo metu pirmininkauja Hagos pasaulinio teisingumo instituto Patariamajai tarybai. Praėjusią savaitę ji su „The European“ kalbėjosi apie tarptautinį saugumą.
The European: Šių metų Miuncheno saugumo konferencijos lozungas mūsų klausia, ar pasaulio santvarka žlunga. Ar tos pačios minties laikotės ir jūs?
Albright: Mane labai neramina tarptautinė santvarka, nes yra daromas didžiulis spaudimas sistemai, kuri neveikia tinkamai. Be to, mes palaikome tokią tvarką, kuri įsigaliojo prieš 70 metų. Per tą laiką pasikeitė labai daug dalykų.
The European: Kas pasikeitė ir kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriame šiandien?
Albright: Pačiose sistemose jaučiamas žmonių saugumo trūkumas. Pastaruoju metu daug galvoju apie tai, kaip saugumas ir teisingumas susijungia į vieną, vis didesniam skaičiui antivalstybinių veikėjų įgaunant galios.
The European: Tačiau iš išorės bandomas pasiekti vidinių šalių problemų sprendimas visuomet atsiremia į mūsų supratimą, kas yra valstybės suverenitetas.
Albright: Visa šalies suverenumo koncepcija, kylanti iš Vestfalijos sistemos, yra labai svarbi – šiuo principu remiasi visos Vakarų valstybių sistemos. Tačiau mums gaunant vis daugiau informacijos apie tai, kas vyksta atskirų valstybių viduje, taip pat kyla klausimas, ar tarptautinė bendruomenė turėtų kovoti su tuo, kas vyksta, jeigu tai kelia jai grėsmę.
The European: Ar galėtumėte pateikti konkretesnį pavyzdį?
Albright: Galima argumentuoti, kad žmonės nežinojo, kas vyksta II-ojo pasaulinio karo metu. Dabar mes žinome apie vykdomus žiaurumus ir keliame klausimus apie žmogaus teises bei tai, kaip valstybės gina savo žmones. Mano asmeninis požiūris yra labai paprastas: jeigu valstybė negali apginti savo piliečių, tuomet tarptautinė bendruomenė turi teisę imtis veiksmų.
The European: Tačiau ta pati bendruomenė reguliariai pasirodo nesugebanti pasiekti susitarimą ir imtis tų veiksmų.
Albright: Yra ir kitų būdų susitvarkyti su tokiomis situacijomis. Pavyzdžiui, prisiminkime situaciją, kurią matėme Kosove. Kai tapo akivaizdu, kad Saugumo Taryba bus blokuojama, Jungtinės Valstijos kartu su NATO ėmėsi daugiašalių veiksmų, kad sustabdytų ten vykstantį etninį valymą.
The European: Šis argumentas turi ir kitą pusę, kaip parodė pastarojo meto Rusijos retorika apie Krymo aneksiją. Kremlius savo tarptautinės teisės pažeidimus teisina tuo, kad Vakarai neturėjo JT mandato, kai įsiveržė į Kosovą.
Albright: Negalima lyginti to, kad vyko Kosove, su tuo, kas dabar vyksta Ukrainoje. Kosove žmones buvo žudomi, Ukrainoje nevyko niekas panašaus, kai rusai nusprendė įsiveržti. Iš tiesų rusai pažeidė kiekvieną tarptautinės teisės aspektą, kad užimtų kitos šalies teritoriją, kas nebuvo daroma nuo pat II-ojo pasaulinio karo pabaigos.
The European: Tuo tarpu tikėjimas JT sugebėjimu sukurti taiką ir stabilumą ir toliau nyksta.
Albright: Aš visada tikėjau JT koncepcija ir būtinybe. Tačiau jai reikia reformos; jos struktūros yra pasenusios. JT neturėtų funkcionuoti kaip diktatūra, kurioje sprendimus priima tik alfa patinai, nepriklausomai nuo jų požiūrio į tokias esmines vertybes, kaip žmogaus teisės.
The European: Tai galima pritaikyti dviem svarbiausioms nuolatinėms Saugumo Tarybos narėms: Kinijai ir Rusijai. Ar yra galimybė atsikratyti veto sistemos, kuri sukuria tiek daug blokados?
Albright: Galbūt ir yra būdas susitarti, kad, tam tikrais atvejais, veto nebūtų naudojamas. Tačiau aš pati ten buvau ir žinau, kaip tai veikia, todėl galiu pasakyti, kad ką nors pakeisti yra labai sudėtinga.
The European: Vokietija jau ilgą laiką bando gauti nuolatinę vietą, bet neatrodo, kad toks pasiūlymas sulauktų pritarimo.
Albright: Kai aš prieš daugiau nei 20 metų dirbau ambasadore Jungtinėms Tautoms, mes pasiūlėme pridėti Vokietiją ir Japoniją kaip nuolatines nares. Pirma tam pasipriešinusi šalis buvo Italija. Tada ir Kinija parodė nenorą, kad Japonijai būtų leista prisijungti. Mes tai bandėme daug, daug kartų ir niekuomet nepasiekėme susitarimo.
The European: Taip pat nepanašu, kad savo vietų atsisakytų Prancūzija ar Britanija...
Albright: Saugumo Taryba yra tarsi Rubiko kubas, išspręsti jos galvosūkį yra labai sunku. Tačiau mums reikia tokios Tarybos, kuri atspindėtų realias galios struktūras.
