Į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą gegužės 7 d. patekę du kandidatai žada tą patį – nacionalinį atsinaujinimą, tačiau prie jo keliautų labai skirtingais keliais. Liberalas centristas Emmanuelis Macronas, surinkęs daugiausiai rinkėjų simpatijų pirmame ture, ir nacionalistė Marine Le Pen jau yra vadinami politikos revoliucionieriais. Štai pagrindiniai skirtumai tarp Macrono ir Le Pen vizijų.
Ekonomika
Macronas žada sutaupyti šalies biudžetui €60 mlrd. ($65 mlrd.), kad Prancūzija neviršytų Europos Sąjungos leistino deficito limito (3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto), o taip pat ketina sumažinti korporacinius mokesčius nuo dabartinių 33,3 iki 25 proc.
Savo ruožtu, Le Pen pasisako už „protingą protekcionizmą“, įskaitant pirmenybės teikimą prancūziškoms įmonėms viešojo sektoriaus konkursuose, o taip pat nori išstoti iš euro zonos ir sugrąžinti nacionalinę valiutą franką.
Darbo rinka
Macronas nori padidinti gyventojų perkamąją galią, sumažinant jų socialinio draudimo įmokas. Mėnesinį €2,200 atlyginimą gaunantis žmogus Prancūzijoje per metus sumoka apie €500 tokių įmokų. Liberalas centristas taip pat nori suteikti įmonėms lankstumo ilginant dabartinę 35 val. darbo savaitę.
Tuo tarpu Le Pen žada įvesti naują užsienio darbuotojų samdymo mokestį, suteikiant prioritetą Prancūzijos piliečiams, o taip pat nori išlaikyti dabartinę 35 val. darbo savaitę ir sumažinti pensinį amžių nuo 62 iki 60 m.
Imigracija
Macronas žada sukurti naujas 5 000 pasieniečių saugumo pajėgas bei paversti prancūzų kalbos mokėjimą pagrindiniu reikalavimu siekiant šalies pilietybės, o Le Pen jau seniai kalba apie pasienio kontrolės grąžinimą bei imigracijos apribojimą iki 10 000 žmonių per metus.
Gynyba ir saugumas
Macronas yra kalbėjęs apie planus sukurti 10 000 naujų darbo vietų policijos pareigūnams, kalėjimų sistemos praplėtimą, bei ES gynybos fondą, kuris leistų vykdyti daugiau jungtinių karinių projektų.
Le Pen pažadai panašūs – praplėsti policijos pajėgas 15 000 naujų etatų, sukurti naujų vietų kalėjimuose, ir padidinti karines pajėgas 50 000 naujų kariškių. Tačiau pergalės atveju ji taip pat žada pašalinti šalį iš NATO struktūrų.
