1996-ųjų olimpiadoje iš aikštės išnešamą traumuotą Argentinos krepšininką Šarūnas Marčiulionis palydėjo žodžiu: „Laikykis“. Tada lietuvis negalėjo įsivaizduoti, kad buvusį varžovą sutiks po 19 metų. Antrasis dviejų krepšinio grandų susitikimas įvyko ne krepšinio aikštėje, o Š.Marčiulionio valdose Dubingiuose, per padelio teniso turnyrą.
Tas Atlantoje traumuotas Argentinos krepšinio rinktinės žaidėjas – dabartinis Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos strategas 44-erių Marcelo Nicola. Tuomet per Lietuvos ir Argentinos rinktinės dvikovą jam plyšo kelio girnelės sausgyslės.
„Tokios traumos nebuvau matęs net ir NBA – jo koja visiškai persisuko. Atrodė baisiai. Net gydytojai stovėjo stabo ištikti. Atsimenu, šaukiau jiems: darykite ką nors, imkite neštuvus, vežkite į ligoninę. O jie tik trypčiojo aplink besiraitantį žaidėją“, – senus įvykius prisimena 51-erių Š.Marčiulionis.
Prisiminimai dar gyvi
1992-ųjų bronzos medalių laimėtojai Lietuvos krepšininkai Atlantos žaidynių grupės mače buvo laikomi aiškiais favoritais. Tačiau Arvydo Sabonio ir Š.Marčiulionio vedama komanda gavo antausį – argentiniečiai nugalėjo 65:61.
Abu krepšininkai tada spaudė ranką vienas kitam kaip starto penketų žaidėjai. O baigiantis pirmajam kėliniui per Argentinos ekipos ataką M.Nicola netikėtai suklupo.
„Toje pozicijoje Artūras Karnišovas kapojosi su Marcelo. Bet viskas įvyko kažkaip paprastai – argentinietis slystelėjo, ir jau po to į aikštę sulėkė medikai“, – prisimena vieno olimpinio aukso ir dviejų bronzos medalių savininkas Š.Marčiulionis.
M.Nicola irgi gerai atsimena tą nelemtą dvikovą.
„Patyriau sunkiausią per savo karjerą traumą. Nors sužeidimas buvo baisus, o padarinius tebejaučiu iki šiol, paskui sugebėjau žaisti profesionalų krepšinį dar dešimt metų“, – sakė „Lietuvos ryto“ treneris. Tąsyk Atlantoje jam neteko dengti Š.Marčiulionio – jie rungtyniavo skirtingose pozicijose.
„Tačiau Šarūną pamenu puikiai. Visada malonu susitikti su tokiais žaidėjais, kurie patenka į pasaulio krepšinio metraščius. Puikiai žinau, kad jis buvo pirmasis iš Sovietų Sąjungos, sugebėjęs patekti į NBA. Ta olimpinė dvikova su Lietuva ir pergalė buvo didžiulis įvykis visai Argentinos komandai“, – prisimena M.Nicola.
Trauma sutelkė varžovus
Įdomus sutapimas – tą kartą Š.Marčiulionis ir M.Nicola pelnė po 6 taškus, nors iki traumos argentinietis spėjo sužaisti tik 15 min., o lietuvis iš viso aikštėje išbuvo 33 min.
Lietuvos rinktinę kiek įmanydamas į priekį tempė A.Sabonis. Jis žaidė be keitimo, įmetė 30 taškų ir atkovojo 11 kamuolių. Prie Argentinos pergalės labiausiai prisidėjo 25 taškus įmetęs Juanas Espilis.
„Marcelo trauma mums padarė meškos paslaugą. Kai jis buvo išneštas, argentiniečiai pradėjo žaisti, kaip sakoma, ir už save, ir už tą vyruką. Kad ir ką darėme, jie varė ir varė. Atsimenu, niekaip neįstengėme jų sustabdyti. Vos ne imk ir sugrąžink Marcelo į aikštę, kad Argentina apsiramintų“, – juokdamasis pasakojo Š.Marčiulionis.
Nors Argentina ir didžiavosi laimėjimu prieš lietuvius, ši pergalė tada netapo jai kelialapiu į elitą: užėmę grupėje 5-ąją vietą argentiniečiai Atlantoje tenkinosi galutine 9-ąja pozicija, o lietuviai vėl pasidabino olimpine bronza.
Revanšas nebeįvyks
Ar sutiktų M.Nicola dar kartą įbėgti į krepšinio aikštę, jeigu Š.Marčiulionis paprašytų revanšo už tas 1996-ųjų olimpines rungtynes?
„Nemanau, kad tai įmanoma, – pasportuoju dabar tik dėl malonumo. Žinoma, ir tada krepšinis teikė malonumą, bet kitokį. O ir Marčelo (Š.Marčiulionis – red.past.) dabar daugiau žaidžia ne krepšinį, o tenisą ir padelio tenisą“, – šyptelėjo argentinietis.
O jei surengtų dvikovą teniso aikštėje?
„Aš nežaidžiu teniso. Šarūnui nusibostų laukti, kol išmokčiau šio sporto“, – sakė „Lietuvos rytą“ treniruojantis buvęs Argentinos rinktinės puolėjas M.Nicola.
