Valiutos konvertavimas nerimą kelia ne tik tiems, kurie yra susirūpinę dėl galimo kainų augimo. Išgąsčio mimikomis „pasipuošti“ turėtų ir tamsiosios ekonomikos pusės, šešėlio, atstovai.
„Pirkčiau butą Jūsų name. Moku grynais.“ Tokiais žodžiais „pasipuošusi“ vis dažnesnė laiptinė. Būsto pardavimas – anokia naujiena. Tačiau mokėti šimtatūkstantines sumas popierinių pinigų maišais neatrodo labai praktiška. Nebent tenka disponuoti dideliais grynųjų kiekiais, apie kurių kilmę kalbėti nesinori.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu, šiemet šešėlinė ekonomika šalyje sudarys ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP). Kadangi tiek sąžiningi, tiek ir nesąžiningi asmenys naudoja pinigus kaip atsiskaitymo priemonę, galima tikėtis, kad panaši dalis grynųjų slepiasi šešėlyje.
Tokius vertinimus patvirtino ir Lietuvos bankas (LB). „Visai tikėtina, kad šešėlyje esančių grynųjų pinigų kiekis koreliuoja su šešėlio dalimi ekonomikoje“, – sakė LB Ekonomikos departamento vadovas Aurelijus Dabušinskas.
Šių metų rugpjūtį Lietuvoje cirkuliavo bemaž 10,08 mlrd. grynųjų litų. Tai reikštų, kad užsiiminėjantys nelegalia veikla gali slėpti net 2,52 mlrd. litų. Tokio dydžio sumos pakaktų šalies sostinei išlaikyti dvejus metus arba 100 litų vertės nominalais padengti 30 „Old Trafford“ futbolo aikščių.
Net atsižvelgus į šešėlinės ekonomikos struktūrą Lietuvoje, nelegalių grynųjų pinigų kiekis išlieka įspūdingas. Iš lygties pašalinus 26 proc. šešėlyje esančių atlyginimų „vokeliuose“, kaipmat virstančių vartojimo prekėmis, ir 22 proc. nuslėptų mokesčių, vis tiek lieka 14 šimtinėmis nuklotų futbolo aikščių.
Siekis pakeisti nelegalius grynuosius litus į euro zonoje priimamą valiutą nėra naujiena Lietuvos finansų institucijoms ir atsakingoms tarnyboms. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Veiklos analizės ir planavimo skyriaus viršininko Kęstučio Dirsės teigimu, FNTT tikisi dažnėjančių bandymų sukčiauti.
„Euro įvedimo laikotarpiu tikėtinas žymus valiutų keitimo bei grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas komerciniuose bankuose ar kredito unijose operacijų skaičiaus padidėjimas, – savaitraščiui pasakojo FNTT atstovas. – Neatmetama galimybė, kad minėtu laikotarpiu gali būti bandoma atlikti pinigines operacijas su nusikalstamos ar neaiškios kilmės piniginėmis lėšomis.“
K. Dirsė pridūrė, kad išaugęs finansinių operacijų skaičius apsunkina finansinių įstaigų galimybes vykdyti nuodugnią lėšų kilmės patikrą.
DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas teigė, kad įtartinų veiklų buvo pastebėta dar metų pradžioje. „Buvome pastebėję bandymų keisti nedideles grynųjų pinigų sumas keliuose bankuose ar skirtinguose banko skyriuose tam pasitelkiant vieną ar kelis asmenis, – teigė A. Vilkancas. – Tačiau pradėjus prašyti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus tokių bandymų iš esmės nebepasitaiko.“
Pašnekovas taip pat tvirtino, jog labai svarbu tinkamai paruošti darbuotojus, kad šie suprastų klientų veiksmus. Vadovaujamasi principu „pažink savo klientą“, taip siekiant preventyviai užkirsti kelią galimiems nesusipratimams.
„Prieš atlikdamas piniginę operaciją, bankas nustato kliento tapatybę ir patikrina, ar sandoriai atitinka kliento deklaruojamą veiklos pobūdį ir įprastą bendradarbiavimą, – sakė DNB banko atstovas. – Visais atvejais, kai galima daryti prielaidą, kad vykdoma galimai neteisėta veikla, yra informuojama FNTT.“ Pašnekovas pridūrė, kad tokios pat priemonės taikomos vykdant ir bankomatų stebėseną.
Vis dėlto iki dabar nėra aišku, kokiais būdais šešėlinio verslo atstovai ketina realizuoti turimus grynuosius litus. Labiausiai tikėtina, kad siekiant išvengti bankų bus investuojama į turtą ir prabangos prekes. Tokiu būdu litą pakeitus eurui būtų išlaikoma didžioji turėtų lėšų dalis.
„Labai mažai tikėtina, kad šešėlyje esančios santaupos litais bus staiga panaudotos vartojimo prekėms ar paslaugoms įsigyti“, – sakė A. Dabušinskas. Jis užsiminė apie brangiuosius metalus, ir būtent auksą, tačiau pridūrė nematąs didelio sujudimo šioje rinkoje.
Įdomu, kad dalyje šalių, įsivedusių eurą, buvo pastebimas nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas. Nors ekonomistai sutinka, kad ši tendencija susijusi daugiausia su išaugusiais vartotojų lūkesčiais, negalima atmesti prielaidos, kad NT kainas didina staiga rinkas pasiekusios teisėtais ir neteisėtais būdais įgytos santaupos.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) komunikacijos vadovės Justinos Juršytės teigimu, LNTPA priklausantys vystytojai išvis nepriima grynųjų pinigų. Panašios pozicijos laikėsi ir NT paslaugų teikėjos „Ober-Haus“ atstovai. Jie teigė nepastebėję, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais būtų suaktyvėję.
„Vertinant bendrą situaciją, tikrai nepastebime aktyvesnio atsiskaitymo tokia forma (grynaisiais, – aut. past.). Paprastai grynieji pinigai naudojami siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio (15 proc.), kai turtas parduodamas nepraėjus 5 metams už gerokai didesnę kainą, nei pirkta“, – aiškino „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
