2014 m. ypatingi visiems Lietuvos ir Išeivijos šauliams. Pasitinkame LŠS įkūrimo Lietuvoje 95-metį, garbingai pažymime atkūrimo Išeivijoje 60-metį, bei atkūrimo Lietuvoje 25-asias metines. Pažymint šį isškirtinį ir labai brangų mums, išeivijos šauliams, Jubiliejų, norėtųsi paminėti ir kitą sukaktį. Lygiai prieš 60 metų, 1954 m. lapkričio 26 dieną, Maskvoje, Butyrkų kalėjime, dėl Lietuvos laisvės savo gyvybę paaukojo kovojančios Lietuvos Prezidentas, LLKS Vasario 16 deklaracijos įkvėpėjas, Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. LLKS šūkis, aplaistytas šaulių, partizanų, visų žuvusių už Lietuvą krauju, kvietė: „Atiduok Tėvynei, ką privalai!“ Šis, kovojančios Lietuvos šūkio aidas, neturi būti niekad užmirštas šaulio širdyje. Gyvenkime ir vadovaukimės juo mūsų šauliškame gyvenime - tokiais žodžiais nepamiršti Šaulių svarbos, idėjų ir idealų yra kviečiama Vorutoje.
Per dvidešimt vienerius metus praėjusi garbingą savo veiklos kelią ir suformavusi savo ideologiją, Šaulių sąjunga negalėjo būti užmiršta ir ji visuomet gyvavo į Vakarus pasitraukusių ir gyvų likusių šaulių širdyse. Idėja atkurti Šaulių sąjungą išeivijoje iškilo 1952 metų pradžioje, kai V. A. Mantautas – Vlado Putvinskio anūkas ėmė brandinti šią mintį ir subūrė iniciatyvinę grupę. Jis suformulavo pagrindinius atkuriamos organizacijos darbo tikslus ir pradėjo aktyvią organizacinę veiklą. Taip tuo metu vadinamą organizacinį atkūrėjų branduolį sudarė: A. Mantautas (Marcinkevičius), S. Putvytė Mantautienė, A. Valatkaitis, M. Kalmantas, E. Klupšienė ir pats V. A. Mantautas.
Šaulių sąjungos idėjos yra neatsiejamos nuo pilietiškumo, pareigos ir nesavanaudiškumo jausmo. Būtent tokias idėjas reiškia Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) išeivijoje vadas Julius Rūtenis Butkus, tikinantis, kad Jungtinėse Valstijose gyvenantys lietuviai mano, kad neužtenka tautos švenčių ir rūpesčio paminklais. "Mes turime būti pasiruošę ginti Tėvynę", – išdidžiai ištarė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) išeivijoje vadas.
Garbės reikalas
Su žmona gimtojoje šalyje viešėjęs J.R.Butkus dega viltimi, kad pagaliau išeivijos šauliai įvairiuose pasaulio kampeliuose darbuosis kartu su Lietuvoje gyvenančiais šauliais.
"Dabar turime du pagrindinius tikslus: pritraukti daugiau jaunimo ir integruotis į Lietuvos šaulių veiklą, kad nebūtų tokių didelių skirtumų kaip iki šiol. Tarsimės su LŠS vadu Liudu Gumbinu ir ieškosime būdų, kaip geriausia tai padaryti", – apie ateities lūkesčius kalbėjo šaulių išeivijoje vadas.
Anot J.R.Butkaus, daugybę metų šaulių gretos užsienio šalyse tik mažėjo ir situacija buvo tapusi kritiška. "Niekas negalvojo apie tai, kad šaulių organizacijai reikia jaunimo. Senieji nariai ėmė sparčiai užleisti vietas, bet nebebuvo, kas juos pakeistų. Dabar galime bent kiek lengviau atsikvėpti – į šaulių gretas įsilieja jauni žmonės, čia seniai esantys arba neseniai atvykę iš Lietuvos", – pasakojo Čikagoje gyvenantis vadas.
J.R.Butkus sako, kad ir jam pačiam, ir jo bendražygiams – naujokams bei seniesiems nariams – būti šauliu bei atlikti tam tikras užduotis yra garbės reikalas.
Ką veikia išeivijos šauliai? "Šauliška veikla – tarsi įrankis lietuvybei palaikyti", – nedvejodamas atsakė J.R.Butkus. Anot jo, dažniausiai JAV gyvenantys šauliai dalyvauja lietuviškose iškilmėse: Vasario 16-osios, Lietuvos kariuomenės šventėse, trėmimo į Sibirą, S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą minėjimuose. Dar viena misija – rūpintis paminklais, kurie iškilo JAV žuvusiesiems už Lietuvos laisvę atminti.
Žvilgsnis – į jaunimą
"Turime garsiąją Pilėnų stovyklą, kurią "Švyturio" šaulių kuopai pavyko išsaugoti prie ežero Mičigano valstijoje. Ši stovykla yra šansas atgimti, rengti įvairius projektus, keistis žmonėmis ir patirtimi", – neabejojo LŠS išeivijoje vadas.
Čikagos Baltijos jūrų šaulių kuopa yra įsteigusi S.Dariaus ir S.Girėno paplūdimio tinklinio taurę. "Jau trečią vasarą vyksta varžybos, kuriose dalyvauja ne tik šauliai, bet ir Čikagos bei kitų valstijų gyventojai, o pasižiūrėti varžybų susirenka vietiniai amerikiečiai. Tai puiki proga garsinti šaulių vardą tarptautiniu lygiu", – džiaugėsi J.R.Butkus. Pasak jo, prie šauliškos veiklos JAV neretai noriai prisideda ir kitų tautybių žmonės, kurie yra sukūrę šeimas su lietuviais šauliais.
Kitų metų sausį Čikagos šauliai planuoja surengti žiemos žygį, koks tradiciškai rengiamas Lietuvoje. Ne vienus metus Klaipėdos apylinkėse šauliai keliauja "Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais" – žygis būna skirtas 1923 m. sukilimui ir Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos paminėti. "Žygį rengsime prie Mičigano ežero – įveiksime tokią pat trasą Klaipėdos įvykiams atminti, nes šauliai šiame sukilime suvaidino svarbų vaidmenį. Jaunimui tai turėtų patikti", – vylėsi LŠS išeivijoje vadas.
Tai, kas pamiršta
J.R.Butkus pripažino, kad šįkart viešėdamas Lietuvoje pajuto šiek tiek kitokią atmosferą nei per ankstesnius apsilankymus. Informacinis karas viešojoje erdvėje, prorusiška propaganda ir galimo karo grėsmės įžvalgos – tai dalykai, apie kuriuos daug kas buvo pamiršę. "Daug kas manė, kad Vladimiras Putinas bus draugiškas ir racionalus, bet įvykiai Ukrainoje parodė, kad taip nėra", – liūdnokai šyptelėjo svečias.
J.R.Butkus kukliai prasitarė, kad būtent šauliai JAV ėmėsi organizuoti pagalbos siuntą Ukrainai: rinko šiltų drabužių, kojinių, kepurių, pirštinių žiemai, medikamentų, negendančių maisto produktų. Išeivijos šaulių vadas vylėsi, kad prie tokios šaulių iniciatyvos prisijungs ir kitos JAV veikiančios organizacijos.
Ar už Atlanto lyg ir saugiai gyvenantys šauliai taip pat nerimauja dėl galimo karo grėsmės? "Gyvendami ten nukentėti galime nė kiek ne mažiau nei jūs čia, Lietuvoje, nes pasitelkus dabartinės karo technikos galimybes viskas yra pasiekiama", – pastebėjo išeivijos šaulių vadas.
Jo manymu, dabar pats tinkamiausias metas prisiminti paprasčiausius kasdienius dalykus. "Prasidėjus karui, gali trūkti vandens ir maisto, gali nelikti elektros. Lietuvos žmonės apie tai jau seniai pamiršę, todėl būtiniausių dalykų namie reikia turėti. Amerikoje užėjus uraganui visos parduotuvės būna tuščios, elektra, vanduo dingsta, tad lyg ir įprasta būti pasiruošus išgyventi bent porą savaičių: turėti vandens, maisto ir žvakių", – galimas ekstremalias sąlygas palygino J.R.Butkus.
Pasiryžę padėti
Ar išeivijos šauliai galėtų kuo nors padėti Lietuvai karo atveju? LŠS išeivijoje vadas neabejojo, kad pagalba gali būti įvairi.
"Šventės ir tradicijų išsaugojimas labai gražu, bet mes turime būti pasiruošę ginti Tėvynę. Daugiausia, ką galėtume, – spausti JAV valdžią, Senatą, kad padėtų Lietuvai", – įsitikinęs J.R.Butkus.
Anot jo, LŠS išeivijoje, kaip LŠS padalinys Amerikoje, gali pasitarnauti kaip savotiška bazė šauliams Lietuvai draugiškoje valstybėje ir taikos, ir karinių konfliktų metu.
Svečias įvardijo dar vieną išeivijos šaulių neišnaudotą veiklos sritį – interneto erdvę, kurioje karas taip pat vyksta. "Sėdėdami bet kurioje pasaulio vietoje internete galime komentuoti, išsakyti savo nuomonę, o kai kur – ir ją formuoti, tik reikia šauliams, esantiems už Atlanto, suformuluoti užduotis, nes nežinojimas veda į chaosą. Vien pakalbėti apie tai neužtenka. Tai svarbūs strateginiai klausimai, kuriuos dabar ypač svarbu spręsti. 1940-ieji metai parodė, kad šauliai galėjo daug ką padaryti, bet nebuvo politinio sprendimo", – pastebėjo J.R.Butkus.
Jis priminė vieno LŠS įkūrėjų ir ideologų Vlado Putvinskio-Pūtvio nuostatą, kad šauliai nebūtinai ginklu turi ginti Tėvynę. "Įvykus kariniam konfliktui šauliai vykdytų nebūtinai tiesiogiai su kariuomenės atliekamais veiksmais susijusias užduotis. Juk kažkas turi rūpintis tvarkos palaikymu, saugoti valstybei svarbius objektus. Šauliai nebūtinai turi stoti su ginklu kariuomenės rikiuotėje. Jie turi ir daugybę uždavinių sprendžiant kasdienius reikalus", – svarstė J.R.Butkus.
Jo nuomone, dabar vienas svarbiausių šaulių uždavinių Lietuvoje – pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas mokyklose, tarp jaunimo. "Šių dalykų valstybėje negalime apleisti. Ir niekas kitas už mus to nepadarys. Putinizmo nereikia bijoti. Jis negali įveikti laisvo pasaulio, laisvų tautų ir laisvų žmonių, bet ruoštis reikia bet kokiems atvejams", – pokalbį baigė J.R.Butkus.
Nuotraukoje: LŠSI ir Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos nariai ir LR Konsulas per Vėlines prie diplomato, pulkininko, Klaipėdos sukilimo sukilėlių vado Jono Polovinsko-Budrio kapo. Šįmet minima jo 50 m. mirties sukaktis. Jis yra ilgiausiai (28 metus, 1936-1964 m.) ėjęs LR Generalinio konsulo pareigas Niujorke, konsulinės misijos nenutraukęs ir per Lietuvos okupaciją.
