Mirė akademikas A.Kudzys
Eidamas 91-uosius metus sekmadienį mirė technikos mokslų specialistas Antanas Kudzys. Mokslininkas gimė 1925 metais Alytaus apskrities Seirijų miestelyje. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį pareiškė užuojautą dėl jo mirties. Pasak premjero, A.Kudzys buvo inžinieriaus ir mokslininko pavyzdys kelioms lietuvių kartoms, o savo gyvenimu visus mokė „patriotizmo ir meilės tėvynei“. A.Kudzys buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Tarptautinės tiltų ir konstrukcijų asociacijos, Europos mechanikų draugijos, Tarptautinės statinių tyrimo ir standartų tarybos narys, keturių žodynų, šešių monografijų konstrukcijų mechanikos ir patikimumo tema, penkių vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams, daugiau kaip 300 straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose autorius. Habilituotas mokslų daktaras, profesorius A.Kudzys už centrifuguotų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimus 1974 ir 1982 metais apdovanotas LSSR valstybinėmis premijomis. Jis sukūrė transformuotų sąlyginių tikimybių metodą ilgalaikiam konstrukcijų patikimumui vertinti. A.Kudzys dirbo įvairiuose Lietuvos universitetuose.
Žengė žingsnį dėl lietuvių pilietybės
Seimas ketvirtadienį žengė žingsnį, kad užsienyje gimę lietuviai išlaikytų Lietuvos pilietybę. Ketvirtadienį po svarstymo už balsavus 71 Seimo nariui ir vienam susilaikius pritarta tokioms Pilietybės įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisos priėmimo. „Jeigu norime stipresnės ir vieningesnės Lietuvos – dviguba pilietybė yra būtinas žingsnis. Lietuviškas pasas yra ne tik duotybė, bet ir vertybė, kurios negalima atiminėti. Manau, turime gerą progą dar prieš didžiąsias metų šventes įteisinti dvigubą pilietybę visiems užsienyje gimusiems tautiečiams“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime cituojamas pataisos iniciatorius Arminas Lydeka. Pagal Pilietybės įstatymo pataisas, užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugotų dvigubą pilietybę. Šiuo metu Pilietybės įstatymas leidžia dvigubą pilietybę asmenims, kurie kitą pilietybę įgyja gimdami, tačiau sulaukę 21-erių jie privalo rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę . Dviguba pilietybė šiuo metu neleidžiama tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo.
Reikalaus atlyginti okupacijos žalą
Baltijos šalių teisingumo ministrai pasirašė deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu. Deklaraciją ketvirtadienį Rygoje pasirašė Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai, o Vilniuje šiuo metu esančiam Lietuvos teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui deklaracija buvo atsiųsta pasirašyti paštu. „Mes, Baltijos šalių teisingumo ministrai, deklaruojame, kad yra laikas nustatyti savo santykį su praeitimi ir mokslo patvirtintais metodais nustatyti žalą, patirtą dėl Sovietų sąjungos okupacijos totalitarinio komunistinio režimo“, - rašoma deklaracijos projekte. Taip pat deklaracijos projekte išsakomas siekis santykiuose su Rusija pabrėžti okupacijos faktą ir užsitikrinti, kad kaip Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusijos Federacija pripažintų okupacijos faktą, taip pat prisiimtų atsakomybę ir kompensuotų žalą. Deklaracijos projekte įvardijamas ir siekis užtikrinti, kad Sovietų totalitarinio režimo nusikaltimai būtų „atitinkamai įvertinti tarptautiniu lygiu“.
Šauktiniai - dar bent 5 metams
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, susitikusi su Seimo frakcijų seniūnais, aptarė privalomosios karo tarnybos grąžinimo rezultatus bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pasiūlymą privalomosios karo tarnybos grąžinimą įteisinti neterminuotam laikui. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką privalomoji karo tarnyba yra įteisinta iki 2020 m., todėl politikai turi apsispręsti dėl šauktinių kariuomenės ateities. Konstatuota, kad tikėtis esminių pokyčių geopolitinėje situacijoje Europoje artimiausiu metu neverta. Tai reiškia, kad Lietuva turi skirti daugiau dėmesio gynybiniams pajėgumams stiprinti ir savo įsipareigojimams užsienio partneriams vykdyti. Susitikime pabrėžta, kad būtų neracionalu atsisakyti privalomosios karo tarnybos po penkerių metų, nes šiuo metu dėl šauktinių daromos didelės investicijos į šalies gynybos infrastruktūros modernizavimą. Taip pat buvo sutarta tęsti diskusijas dėl Politinių partijų susitarimo dėl 2014–2020 m. Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių atnaujinimo.
Bendradarbiaus su didžiausiu Irano koncernu
Lietuvoje artimiausiu metu ketina apsilankyti didžiausio privataus koncerno „Iran Petrochemical Trade“ atstovai. „Irane gyvena 80 milijonų žmonių – tai milžiniška rinka, o šioje šalyje veikiančios bendrovės ieško užsienio partnerių, kurie galėtų eksportuoti produktus į Iraną. Lietuviški produktai yra žinomi dėl savo kokybės, todėl vieno didžiausio privataus koncerno atstovai atvyksta į Vilnių“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Iran Petrochemical Trade“ koncernas turi dukterines bendroves, kurios dirba energetikos, žemės ūkio, statybų sektoriuose. „Iran Petrochemical Trade“ atstovai taip pat pranešė, kad jau artimiausiu metu Vilniuje pradės veikti jų atstovybė. Iranas – vienas svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, pagrindinis eksportuojamas produktas – kviečiai. Praėjusiais metais eksportas į Iraną sudarė 237,7 mln. eurų, palyginti su 2013 m., eksportas padidėjo 9,5 proc. Lietuva šiuo metu pagal eksportuotą kviečių kiekį užima penktą vietą Europos Sąjungoje. Per pastarąjį penkmetį kviečių eksportas šalyje padidėjo 83 proc.
Saugos besiskolinančius
Seimas priėmė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis siekiama reguliuoti vartojimo kredito rinką taip, kad vartojimo kredito davėjai skolintų, o vartojimo kredito gavėjai skolintųsi atsakingiau. Siekiant apsaugoti vartotojus, ypač tuos, kurie piktnaudžiauja sudarydami vartojimo kredito sutartis, nuspręsta uždrausti vadinamuosius naktinius kreditus – išmokėti vartojimo kredito lėšas nuo 22 iki 7 valandos. Vartojimo kredito sutartis negalės būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu. Įstatyme parlamentas įtvirtino 2 kalendorinių dienų apsisprendimo laikotarpį, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties galės atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui jam išmokėtą vartojimo kredito sumą be jokių palūkanų, mokesčių ar kompensacijų. Apsisprendimo laikotarpis prasidės nuo vartojimo kredito išmokėjimo dienos. Priimtais įstatymo pakeitimais taip pat nuspręsta griežtinti vartojimo kredito sutarčių reklamos kontrolę - bus draudžiama skleisti vartojimo kredito reklamą nutaikytą į jaunimą.
Stiprina kibernetinės srities bendradarbiavimą
Lapkričio 4 d. Lietuvos krašto apsaugos Juozas Olekas, Latvijos gynybos ministras Raimonds Bergmanis ir Estijos ūkio reikalų ir susisiekimo ministras Kristen Michal elektroniniu būdu pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje. Šalys sutarė dalytis patirtimi ir žiniomis apie šalies kibernetinio saugumo politiką ir jos įgyvendinimo kryptis, remti tarptautinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, atliekant viešus ar privačius tyrimus ir kuriant informacinių sistemų bei tinklų apsaugą. Šalys taip pat sutarė greitai pasikeisti duomenimis apie kibernetinius incidentus, kuriuos aptinka viena iš pasirašiusių valstybių ir kurie gali būti susiję su bent viena iš kitų pasirašiusių valstybių. Taip pat nedelsiant bus pasikeista ir duomenimis apie pastebėtą pasirengimą kibernetinei atakai kitos pasirašiusios valstybės nacionalinėse informacinėse sistemose ir tinkluose. Baltijos šalių kibernetinio saugumo specialistai įsitikinę, kad pasirašius šį memorandumą, bendradarbiavimas tarp trijų šalių taps ne tik paprastesnis, bet ir produktyvesnis ir sėkmingesnis.
Darbo kodeksą Seime supa chaosas
Seimas tebesvarsto birželį Vyriausybės pateiktą Darbo kodekso projektą, kuriame nėra Trišalėje taryboje padarytų pakeitimų, rašo „Lietuvos žinios“. Profesinių sąjungų atstovai priversti vaikščioti pas atskirus Seimo narius ir prašyti, kad jie registruotų įstatymo pakeitimų, o darbdaviai abejoja, ar bus susidorota su užduotimi, nes tenka dirbti su bent keturiais skirtingais Darbo kodekso projekto variantais. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas Trišalėje taryboje Gediminas Rainys teigė, kad šiuo metu galima kalbėti apie bent keturis kodekso variantus: mokslininkų grupės pateiktą Vyriausybei, po derinimų su ministerijomis Vyriausybės pateiktą Seimui, aprobuotą Trišalėje taryboje ir galiausiai – variantą su Seimo Teisės departamento ir kitomis pastabomis. G.Rainys Seimo nariams siūlytų kaip pagrindinį DK projektą laikyti tą, dėl kurio sutarė Trišalė taryba, tačiau tai – jau pačių parlamentarų reikalas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokrate Kristina Miškinienė sakė, kad Darbo kodekso projektui yra apie 200 puslapių siūlymų.
