Saugumu internete rūpinasi kas antras

Tik dešimtadalis Lietuvos interneto vartotojų mano, kad internetas yra pakankamai saugus, tačiau kas antras pasirūpina savo asmens duomenų apsauga virtualioje erdvėje. 2015 m. sausio mėnesį bendrovės „Norstat LT“ atlikta internetinė apklausa atskleidė, kad vos 9 proc. interneto vartotojų mano, jog internetas yra pakankamai saugus. Tačiau apie savo privatumo apsaugą galvoja apie 51 proc. apklaustųjų. Per pastaruosius dvejus metus problemų ar pavojų internete patyrė trečdalis interneto naudotojų. Daugiausiai jų gavo nepageidaujamus laiškus arba jų namų kompiuteris buvo užkrėstas virusais. Palyginti su 2014 metais, 12 procentinių punktų (iki 67 proc.) sumažėjo užkrėtimų kompiuteriniais virusais. Apklausos duomenimis, dauguma interneto vartotojų (67 proc.) mano, kad už savo saugumą yra atsakingas pats interneto vartotojas. Valstybės vaidmenį užtikrinant interneto saugumą dažniau akcentuoja tie, kas patyrė pavojų ar problemų naudodamiesi internetu (20 proc.). Dažniausiu saugumą užtikrinančiu veiksmu, kaip ir pernai, išlieka antivirusinės programos atnaujinimas – šia priemone pasitiki 75 proc. apklausos dalyvių.

Šluoja braškes ir prezervatyvus

Prekybininkai pastebi, jog kasmet, artėjant Šv. Valentino dienai, pirkėjai išleidžia vis daugiau pinigų mieloms smulkmenoms ir saldumynams. Tiesa, be saldumynų, įsimylėjėliai taip pat šluoja braškes bei prezervatyvus, lepinasi egzotiškais patiekalais ir stengiasi kurti romantišką aplinką namuose. Prekybos tinklo „IKI“ duomenimis, Šv. Valentino savaitės konditerijos skyriaus pardavimai pernai metais išaugo apie 10 proc., o Valentino dieną tortų buvo parduota beveik dvigubai daugiau nei įprastą dieną. Prieš ir per Valentino dieną ypatingo pirkėjų dėmesio įprastai sulaukia ir saldainių bei šokoladų lentynos. Prekybos tinklo pardavimų statistika rodo, kad įsimylėjėlių dienos proga nuperkama kasmet vis daugiau šokolado – pastaraisiais metais pardavimų skaičius augo nuo 10 iki 15 procentų. Prekybos tinklo duomenimis, populiariausia Valentino dienos dovana – parfumerija, kurios pardavimai kasmet šiuo periodu išauga beveik dvigubai. Įvairių Valentino dienos suvenyrų paklausa praėjusiais metais išaugo net pusantro karto, lyginant su 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pritarta balsavimo internetu įteisinimui

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui įteisinti balsavimą internetu. Seimo nariai teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir susisiekimas ministras Rimantas Sinkevičius parlamentui yra pateikę įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti piliečių balsavimą internetu per prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimus bei referendumus. Šie įstatymų projektai Seimui buvo pateikti praėjusių metų lapkričio mėnesį. Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad internetiniam balsavimui pritaria 65 proc. Lietuvos gyventojų. Balsuoti internetu galėtų visi balsavimo teisę turintys Lietuvos gyventojai, kurie gali save identifikuoti elektroninėje erdvėje. Įteisinus balsavimą internetu, galimybė balsuoti tradiciniu būdu ir toliau išliktų. Vyriausybės teigimu, balsuojant internetu, rinkimų rezultatai būtų apdorojami greičiau, reikėtų mažiau lėšų biuleteniams spausdinti, rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui, sumažėtų eilės rinkimų apylinkėse. J.Bernatonio teigimu, elektroninis balsavimas taip pat paskatins žmones aktyviau dalyvauti rinkimuose. „Tai tik papildoma galimybė, kuri, manau, labai svarbi mūsų išeivijai, piliečiams, kurie labai daug keliauja, tiems, kurie mobilesni, turiu galvoje jaunimą“, - tvirtino ministras.

Skiria lėšų Europos stabilumui

Lietuvai vasario pradžioje tapus Europos stabilumo mechanizmo (ESM) nare, Vyriausybė trečiadienį sumokėjo pirmąjį įnašą į jo fondą, pranešė Finansų ministerija. Įmokai prieš savaitę pritarė Ministrų kabinetas. Į ESM fondą dabar pervesta 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus bus pervesta 327,2 mln. Eurų. Anot finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tai yra ne išlaidos, o investicija į finansinį kapitalą. Po 2027 metų Lietuva turės sumokėti dar vieną įnašą - 159,4 mln. eurų, kurie yra Lietuvai dabar suteikta lengvata. Pasak R.Šadžiaus, ji suteikta, nes Lietuvos išsivystymo lygis dar nesiekia 75 proc. euro zonos vidurkio, tačiau po 12 metų už ją reikės atsiskaityti. Europos stabilumo mechanizmas - pagalbos finansinių sunkumų ištiktoms euro zonos narėms fondas. Jis sukurtas po to, kai ES 2008-2010 metais ištiko ekonominė krizė. 2010 metais nuspręsta, kad euro zonos nares bus galima gelbėti beveik 500 mlrd. eurų siekiančiu fondu.

Pasirašys gynybinio bendradarbiavimo sutartį

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuva dar šiais metais sutarė pasirašyti naują susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. „Ši žinia leidžia manyti, kad JAV yra pasirengusios prisiimti ilgalaikius saugumo užtikrinimo įsipareigojimus Lietuvoje,“ – pranešime cituojamas Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis, šią savaitę besilankantis su vizitu JAV. Susitarimas apibrėš dislokuotų JAV pajėgų ir ginkluotės statusą, investicijų į infrastruktūrą teisinį pagrindą, bendrus projektus vystant Lietuvai svarbius gynybos pajėgumus. V.Urbelio susitikimo su JAV Gynybos departamento direktore tarptautiniam saugumui Elissa Slotkin metu konstatuota, kad NATO turi stiprinti savo pajėgumus rytinėje savo dalyje, kaip atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje. Lietuvos pusė informavo, kad yra pasirengusi suteikti visą reikiamą pagyvendinimo ir mokymo infrastuktūrą, remiant sąjungininkų karių dislokavimą Lietuvoje. Susitikimų metu JAV gynybos departamento atstovai informavo, kad tikisi visų sąjungininkių paramos dėl kovos su teroristine džihadistų organizacija Irake. „Aljanso, šalių partnerių solidarumas šioje kovoje mums itin svarbus,“ – pabrėžė E. Slotkin.

Spręs dėl Alytaus mero likimo

Alytaus mero Jurgio Krasnicko likimą socialdemokratai spręs tik gavę teisėsaugos tyrimo išvadas, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Savaitgalį internete paskelbtame įraše girdėti, kaip vyras, vartodamas daug necenzūrinių žodžių, keikia mažą mero atlyginimą ir valstybę, kalba apie „milijonų“ pasisavinimą ir išsipirkimą iš teisėsaugos institucijų. „Aš perpratau mechanizmus, aš manau arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto. (...) Tai suprask mane kaip žmogų teisingai, aš linkęs sužaisti „va bank“, – girdėti įraše kalbantis vyras. Socialdemokratas J. Krasnickas neneigė, kad įraše girdėti jo balsas, tačiau tikino, kad tai yra „iš atskirų žodžių sumontuoti sakiniai“. Alytaus meras nepaaiškino, kokiame kontekste jis pasakė minėtus žodžius. Partijos vadovybė pirmadienį paskelbė, jog žada laukti teisėsaugos institucijų ir Alytaus etikos komisijos išvadų. Tuo metu Alytaus etikos komisija patvirtino jokio sprendimo nepriėmusi ir tai padaryti delegavusi centrinę partijos Etikos ir procedūrų komisiją.

V.Antonovas teisme nepasirodė

Trečiadienį į Jungtinės Karalystės aukštojo teismo posėdį dėl ekstradicijos atvyko tik žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Raimondas Baranauskas, kitas akcininkas Vladimiras Antonovas nepasirodė. Teisme R.Baranauskui atstovaujanti šešių teisininkų komanda bandė įrodyti, kad „Snoro“ bankrotas, privedęs prie banko nacionalizavimo, buvo kruopščiai prezidentės Dalios Grybauskaitės suplanuotas sąmokslas, esą dėl V.Antonovo rusiškos kilmės ir banko sąsajų su Rusija D.Grybauskaitė viešai „Snorą“ buvo įvardijusi kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė anksčiau informavo, kad skundo nagrinėjimas vyks tris dienas. Ji negalėjo pasakyti, ar teismas paskelbs galutinį sprendimą. Buvusių banko savininkų, kaltinamų iššvaisčius beveik 2 mlrd. litų vertės turto, skundas Aukštajame teisme pradėtas nagrinėti praėjusių metų liepą. V.Antonovas ir R.Baranauskas pernai sausį apskundė jiems nepalankų Londono Vestminsterio magistrato teismo sprendimą. Teisėjas Jonhas Zani, išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, tuomet nutarė Lietuvai išduoti buvusius „Snoro“ akcininkus. Buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R.Baranauskas ir vienas jo akcininkų V.Antonovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Jaunimas „žais“ Seimą

Vasario 13-14 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyks projektas „Mokomasis Lietuvos Respublikos Seimas“ (MLRS) – tam tikra darbo Seime simuliacija, kurios metu dalyviai turės galimybę dirbti skirtinguose komitetuose bei svarbius klausimus spręsti plenarinio posėdžio metu. Šiuo renginiu siekiama didžiausią motyvaciją ir aktyvumą pademonstruosiančius Jaunimo organizacijos DARBAS (JOD) narius supažindinti su visapusišku darbu Seime. Simuliacija visai nesunkiai gali virsti rimtu darbu, nes sukurti realūs įstatymų projektai bus pristatyti Darbo partijos frakcijai Seime. Projektas organizuojamas jau ketvirtą kartą, tačiau šiais metais jis grįžta dar patobulėjęs – su nauja koncepcija ir 141 dalyviu. Projekto metu dalyviai dirbs penkiuose komitetuose: Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Valstybės valdymo ir saugumo bei Ekonomikos. Komitetuose bus nagrinėjamos jaunimo nedarbo, švietimo, informacinio karo, valstybės tarnautojų amžiaus cenzo bei finansinio raštingumo problemos. Dviejų dienų simuliacijoje bus minima Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena bei vyks diskusijos pilietiškumo tema.