Defliacija - naudinga Lietuvai?

Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis. Tiesa, pasak N.Mačiulio šioje situacijoje yra ir blogosios defliacijos apraiškų. „Vartotojai tikisi tolimesnio kainų mažėjimo, atideda savo pirkinius, taupo, todėl mažėja įmonių pajamos, galimybės didinti kainas, jos priverstos atleisti darbuotojus, mažinti atlyginimus ir įsisuka toks uždaras ratas – kainų ir atlyginimų mažėjimo. Tai būtent tokios blogosios defliacijos ir bando išvengti euro zona, kurios apraiškų mes matome Graikijoje ir Ispanijoje“,- sakė N.Mačiulis. Tuo metu Lietuvai, anot ekonomisto, čia yra tik tai geros naujienos. „Mes matome labai žemą infliaciją arba netgi kainų mažėjimą būtent dėl atpigusių žaliavų tarptautinėse rinkose“,- patikino N.Mačiulis.

N.Puteikis sieks tapti Vilniaus meru

Į Vilniaus miesto merus ketina kandidatuoti ir nepartinis Seimo narys Naglis Puteikis. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė jį iškėlusi partija „Lietuvos sąrašas“. Partija savo programoje žada formuoti patarėjų tarybą, kuri teiks įvairius pasiūlymus miesto politikams, taip pat suteikti miesto gyventojams teisę tiesiogiai dalyvauti miesto valdyme, savo sprendimus grindžiant viešomis konsultacijomis, formuojant visuomeninius ekspertų komitetus, sudarant sąlygas atsikurti Vilniaus žiniasklaidai. Į Vilniaus merus socialdemokratai kelia Gintautą Palucką, Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - Mykolą Majauską. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas - dabartinis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Darbo partijos - vicemeras Jonas Pinskus. „Tvarka ir Teisingumas“ kelia parlamentarą Petrą Gražulį, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - Virginiją Vingrienę, Tautininkų sąjunga - Julių Panką, Lietuvos žaliųjų partija - Indrę Kleinaitę, Lietuvos liaudies partija - Vitalijų Balkų. Savivaldybių rinkimai, kuriuose pirmą kartą tiesiogiai bus renkami merai, vyks kovo 1 dieną.

NPD už vaikus nedidins

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje nepritarė Seime svarstomam siūlymui beveik du kartus padidinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams. Patvirtintame nutarime, kurį parengė Finansų ministerija, teigimu, jog pritarus liberalo Remigijaus Šimašiaus teikiamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai valstybės biudžetas netektų iki 29 mln. eurų pajamų per metus. R.Šimašius siūlo už kiekvieną vaiką taikyti 116 eurų NPD dydį, o ne 60 eurų, kaip yra dabar. Anot parlamentaro, priėmus pataisas, du vaikus auginančių šeimų pajamos per metus padidėtų apie 210 eurų.
Dėl padidinto NPD sumažėsiančias biudžeto pajamas R.Šimašius siūlo kompensuoti, naikinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, tačiau, anot Finansų ministerijos, tai nėra tinkamas sprendimas. Ministerijos teigimu, Seimas jau yra pritaręs šios PVM lengvatos galiojimo pratęsimui iki 2015-ųjų birželio pabaigos, o šių metų biudžeto pajamos jau yra prognozuojamos įvertinus lengvatos panaikinimą nuo liepos 1 dienos.

Artėjant rinkimams pasipila skundai

Artėjant savivaldos rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija teigia gaunanti skundų apie galimus pažeidimus, tačiau jų nėra neįprastai daug. Kaipgi rinkimai be skundų?! Bet nepasakyčiau, kad pasiektas nerimą keliantis mastas“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.Jo teigimu, rinkimų prievaizdai šiuo metu atlieka „profilaktinį" darbą, kad kandidatai ir viešosios informacijos skleidėjai nedarytų klaidų ir iš nežinojimo neprisidarytų bėdų. Pasak VRK pirmininko, daugiausia apskųsta žiniasklaidos priemonių dėl paslėptos politinės reklamos, taip pat įtarimų šešėliai krinta ant kandidatų dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo. „Esama ir atvejų, kai skundžiantis planuojama plėtoti savo politinę kampaniją“, – užsiminė jis. Z. Vaigauskas pažymėjo, kad tradiciškai daugiausia skundų sulaukiama likus 2-3 savaitėms iki rinkimų.
Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės" vadovas Simas Simanauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad per savaitę sulaukiama 3-5 pranešimų apie galimus pažeidimus.

Problemos dėl BPC

Sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl sabotažo kuriant Bendrąjį pagalbos centrą (BPC).„Su sveikatos apsaugos ministre kreipsimės į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kadangi akivaizdžiai sabotuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų vykdymas. To negalime leisti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jis teigė matąs institucijų nenorą ir neveiklumą į BPC integruojant greitosios medicinos pagalbos (GMP) telefonus. Trečiadienį Vyriausybė nutarė priimti protokolinį nutarimą, kad būtų sutvarkyti teisės aktai, trukdantys GMP telefonus įjungti į BPC sistemą. Siekiama, jog šalyje liktų vienas pagalbos numeris 112. „Bendroji pagalba teikiama per Bendrosios pagalbos centrą, ir pajėgos valdomos per šitą centrą, tai numatyta ir Vyriausybės programoje. Greitosios medicinos pagalbos stotys turi būti integruotos į BPC valdymą. Yra planai, yra priemonių planai padaryti, tačiau jie švelniai tariant sunkiai vykdomi“, – teigė S.Skvernelis.

Spręs dėl sankcijų rusiškoms televizijoms

Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį spręs dėl sankcijų taikymo televizijoms „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“, kurios kaltinamos karo kurstymu ir šališkos informacijos pateikimu. Komisija taip pat ketina apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl „Ren TV Baltic (Lietuva)“ kai kurių programų retransliacijų stabdymo trims mėnesiams. Kaip sakė LRTK vadovas Edmundas Vaitekūnas, posėdyje bus gautos nepriklausomų ekspertų išvados dėl televizijose rodytų programų galbūt kurstytos nesantaikos, karo ir neapykantos, informacijos šališkumo, žurnalistų etikos principų nesilaikymo. Anksčiau LRTK vadovas užsiminė, kad įvykdžius reikiamas procedūras ir „RTR Planeta“ bei „NTV Mir Lithuania“ atstovams nesutikus su derybose keliamais reikalavimais, retransliuoti šias televizijas Lietuvoje gali būti uždrausta iki metų. Seimas nagrinėja prezidentės teiktas pataisas, kurios leistų skirti iki 3 proc. metinių pajamų baudas tiek transliuotojams, tiek retransliuotojaims. Įstatymų pakeitimus, numatančius baudas iki 28,9 tūkst. eurų (100 tūkst. litų) arba iki 3 proc. metinių pajamų, taip pat numatančius didesnes galias LRTK, Vyriausybei teikia ir Kultūros ministerijos ekspertų komisija.

Žiemos potvyniai pamaryje

Kol didžioji Lietuvos dalis džiaugiasi pūga arba nuo jos kenčia, pamaryje – visai kitokia situacija. Nemune ties Leitės upės žiotimis dar prieš Naujuosius susiformavo ledų sangrūda, kuri, atodrėkio metu pakilus vandeniui, pirmadienį ėmė pamažu judėti. Šiuo metu Nemune liko tik 2 km ištisinė ledų juosta, tačiau pastarąją parą prie Leitės žiočių akivaizdžiai pakilo vanduo. Pasak vietos gyventojų, jei sugrįš šalčiai, ledai vėl sustos ir sukaustys Nemuną. O praėjusią savaitę pakilęs vanduo apsėmė prie Sausgalvių kaimo esantį Leitės upės polderį, apsemti šalia esantys keliai (kelias į Tatamiškių kaimą visiškai nepravažiuojamas). Taip pat apsemta kelio Sausgalviai-Žalgiriai atkarpa. Kelininkai jau pastatė apie tai įspėjančius kelio ženklus. Tuo tarpu Rusnės gyventojai džiaugiasi, kad potvynio vanduo nepasiekė kelio į salą. Kelias Šilutė-Rusnė kol kas pravažiuojamas, čia vanduo nepakilo. Primename, kad rusniškiams užpernai Naujuosius teko švęsti atkirstiems nuo žemyninės Lietuvos.

Prezidentė susitiko su dvasininkais

Prezidentė su dvasininkais kalbėjosi apie tikinčiųjų bendruomenių indėlį, stiprinant visuomenės santarvę, bažnyčios iniciatyvas sprendžiant opias socialines problemas ir prisidedant prie kovos su alkoholizmu, smurtu, vykdant savižudybių ir korupcijos prevenciją. Trijų karalių šventės išvakarėse ir prieš Stačiatikių Kalėdas su krikščionių bendruomenių vadovais susitikusi Prezidentė padėkojo šalies tikintiesiems už kilnius darbus, aktyviai įgyvendinamas socialines iniciatyvas ir palinkėjo ramybės, santarvės bei stiprybės. Susitikime dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios Generalinis Superintendentas Tomas Šernas, Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Šv. Juozapato Bazilijonų Ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis, kunigas Vinkentij Vasyl Janickij, Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje vadovas arkivyskupas Inokentijus, Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, dvasinis tėvas Grigorijus Bojarovas, Rytų Sentikių Cerkvės ir Vilniaus sentikių religinės bendruomenės pirmininkas Grigorijus Leonovas.