Kas garantuos saugumą?
Finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodo, kad ne euras, o Lietuvos kariuomenė duoda šaliai saugumo, kai SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad saugiau būti didesnėje – euro – finansinėje sistemoje. „Įsivaizduokite, kad išpilame šampūno buteliuką kokiame nors Vilniaus fontane: burbuliukai sukyla, fontanas beveik sugadintas. Pabandykite išpilti tą patį šampūno buteliuką Baltijos jūroje. Tokio efekto jūs negausite. Štai jums atsakymas, kaip nesunkiai galima destabilizuoti finansų sistemą, kuri yra mažytė“, - laidoje „Dienos klausimas“ ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda. „Turint omenyje, kad turime valiutų valdybą, pakanka milijardus eurų įlieti į mūsų sistemą, paskui juos išsiimti ir mūsų tarpbankinė rinka būtų sutrikdyta pakankamai rimtai. Tuo tarpu euro zonos finansinės sistemos tokiomis injekcijomis nebeturite šansų destabilizuoti“, - sakė ekonomistas. V. Katkus tuo tarpu pabrėžia, kad Lietuvos saugumą garantuoja Lietuvos kariuomenė ir jos NATO sąjungininkai. „Tai vienintelė organizacija, kuri garantuoja mums geopolitinį saugumą, ir euras niekaip prie šito neprisideda. Galvojate, kad jei Ukrainoje būtų įvestas euras, Ukrainos kariuomenė nekovotų su Rusijos kariuomene ar pridėtų jiems (Ukrainai – red.) saugumo? Manau, kad ne“, - kalbėjo V. Katkus. Lietuvoje besilankantis Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi nurodė, kad euras dviem procentais padidins Lietuvos bendrąjį vidaus produktą.
MMA augs 35 Lt
Vyriausybė trečiadienį nusprendė nuo spalio 1 dienos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais - iki 1035 litų (300 eurų). Minimalus valandinis atlygis, kuris šiuo metu yra 6,06 lito, nuo spalio sieks 6,27 lito (1,82 euro), pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Išankstiniais skaičiavimais, dėl MMA didinimo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis (su socialinio draudimo įmokomis) šių metų spalio–gruodžio mėnesiais bus apie 5 mln. litų, o 2015 metais – daugiau kaip 20,4 mln. litų. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau yra teigęs, kad savivaldybės ir institucijos papildomų lėtų atlyginimų didinimui šiemet privalės rasti savo biudžetuose, nes peržiūrėti nacionalinio biudžeto neketinama. Didinti MMA rugsėjo pradžioje sutartė valdančiosios koalicijos politinė taryba. MMA didinimui yra pritarusi ir Trišalė taryba. Pastarąjį kartą minimali alga iki 1000 litų buvo padidinta 2013 metų sausį. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2016 metų pabaigoje MMA gali siekti 350 eurų (apie 1200 litų).
Tikisi progresinių mokesčių
„Europos Komisija toliau rekomenduoja Lietuvai mažiau apmokestinti mažesnes pajamas gaunančius gyventojus ir taip mažinti socialinę nelygybę. Iš esmės tai yra rekomendacija įvesti progresinius mokesčius, kurios Lietuva iki šiol neįgyvendino“, – spaudos konferencijoje Seime tvirtino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė. Antradienį ji dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos Parlamento Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstoma, kaip Europos Sąjungos (ES) valstybės narės įgyvendina Europos Komisijos rekomendacijas. B. Vėsaitė pabrėžė, jog ji labai tikisi, kad galiausiai sprendimas dėl progresinių mokesčių bus priimtais kitais metais Lietuvos Vyriausybėje. „Ne tik Europos Komisija, bet ir tarptautiniai ekonomikos ekspertai, Nobelio premijos laureatai yra sunerimę dėl pasaulyje tebegilėjančios prarajos tarp turtingiausių gyventojų ir labiausiai skurstančiųjų, taip pat ir dirbančiųjų. Deja, skaičiai rodo, kad po pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės šie skirtumai tik dar labiau išaugo“, – tvirtino ji. Seimo narė iš aktualesnių Europos Komisijos rekomendacijų Lietuvai dar išskyrė būtinybę užtikrinti pensinės sistemos tvarumą. „Dabartinis „Sodros“ deficitas siekia vos ne 12 mlrd. litų, todėl reformos čia reikalingos. Tačiau, manau, kad rekomendaciją dėl pensinio amžiaus ilginimo, kuris siejamas su vidutine amžiaus trukme, Lietuva jau įgyvendino, todėl bent jau dabar jo ilginti nereikia, turint galvoje trumpesnę vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje.“
Pabrėžė terorizmo grėsmes
Trečiadienį kalbėdama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad šiandien terorizmas vis labiau peržengia valstybių ribas, įgauna naujas formas ir kelia pavojų viso pasaulio saugumui bei atkreipė dėmesį, kad jis grėsmingas ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Europoje. „Deja, turime kalbėti ne tik apie paprastus karinius veiksmus, bet apie ideologijų, net civilizacijų kovą. (...) Šiandien mes susidūrėme su fenomenu, kuris peržengia valstybių sienas, net naikina valstybes. Tokias tendencijas matome ne tik Artimuosiuose Rytuose – neseniai Europa tai pat susidūrė su valstybės sienų pažeidimu, kariaujamas nepaskelbtas karas, naikinamos demokratinės institucijos“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prezidentė pabrėžė, kad, norint stabdyti brutalius „Islamiškos Irako ir Levanto valstybės“ terorizmo aktus Artimuosiuose Rytuose, būtina remti Irako institucijų kūrimą, gerinti humanitarinę situaciją šioje šalyje ir padėti to regiono valstybėms pačioms pasipriešinti terorizmo grėsmei. „Lietuva patvirtina, kad yra pasirengusi paremti visas pastangas kovoti su terorizmu pasaulyje“, – kalbą pabaigė Lietuvos prezidentė. Valstybės sutarė aktyviau dalytis informacija ir kartu tirti kriminalinius teroristų nusikaltimus, taip pat imtis stiprinti bendradarbiavimą tarp šalių ir užkirsti kelią tarptautinių teroristų įdarbinimui, jų ginklavimui, veiklos ir judėjimo finansavimui. JT Saugumo Tarybos posėdis vyko JAV Prezidento Baracko Obamos iniciatyva. Lietuva dvejų metų kadencijai Saugumo Taryboje išrinkta pernai ir yra viena iš 15 jos narių.
Prezidentė - Pasaulio moterų lyderių tarybos pirmininkė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke išrinkta Pasaulio moterų lyderių tarybos pirmininke. Ši taryba vienija įtakingiausias pasaulio moteris lyderes – esamas ir buvusias valstybių prezidentes ir ministres pirmininkes, informuoja prezidentės spaudos tarnyba. Pasak šalies vadovės, darbas šioje taryboje yra Lietuvos lyderystės įvertinimas ir dar viena galimybė mūsų šaliai tapti labiau matomai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Darbas šioje taryboje yra Lietuvos lyderystės įvertinimas ir dar viena galimybė mūsų šaliai tapti labiau matomai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Vienas iš pagrindinių prezidentės tikslų vadovaujant tarybos veiklai – dar labiau sutelkti valstybių vadoves bendriems darbams ir padrąsinti moteris visame pasaulyje tapti lyderėmis ir prisiimti atsakomybę už savo šalių ateitį. Pasaulio moterų lyderių taryba yra forumas, leidžiantis šalių vadovėms keistis gerąja patirtimi, skatinti didesnį moterų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus politikos, ekonomikos, mokslo, sveikatos apsaugos srityse ir imtis iniciatyvų sprendžiant pasaulio moterims svarbias problemas. Lietuvos vadovė šios tarybos nare tapo 2009 metais. Tarybos narėmis taip pat yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning-Schmidt, Nobelio taikos premijos laureatė Liberijos prezidentė Ellen Johnson Sirleaf, Pietų Korėjos prezidentė Geun-Hye Park, Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff, Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner, Bangladešo ministrė pirmininkė Sheikh Hasina ir kitų valstybių lyderės. 1996 m. buvusios Islandijos prezidentės Vigdis Finnbogadottir ir buvusios Airijos prezidentės Mary Robinson įkurtą tarybą sudaro 48 narės bei direktorių valdyba, kuriai ketverius metus vadovaus mūsų šalies prezidentė. Ji pakeis iki šiol tarybai pirmininkavusią buvusią Suomijos prezidentę Tarją Halonen.
Pirmas Baltijos šalių žingsnis
Rugsėjo 26 d., penktadienį, 9.30 val. Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) įvyks pirmoji Baltijos šalių konferencija „Prenatalinė alkoholio vartojimo prevencija“. Pagrindinis konferencijos tikslas – supažindinti sveikatos politikus, visuomenės sveikatos specialistus, medicinos darbuotojus, socialinės ir švietimo srities atstovus su vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimo problema, jos prevencija, pagalbos ir specialaus ugdymo tokiems vaikams teikimo ypatumais. Konferencijoje Lietuvoje sutiko dalyvauti žymiausi šios srities ekspertai iš Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Sveikatos ekonomikos instituto (Kanada), Pasaulio sveikatos organizacijos, taip pat pranešėjai iš Olandijos bei Baltijos šalių.
Ekspertai apžvelgs ekonominius bei socialinius šių sutrikimų aspektus, dalinsis patirtimi ir patarimais apie pagalbos teikimą šiuos sutrikimus turintiems vaikams bei jų artimiesiems, šių sutrikimų prevenciją, o Baltijos šalių atstovai pristatys vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų situaciją regione. „Nėštumo metu gautas alkoholis yra viena iš dažniausių protinio atsilikimo priežasčių ir vienintelė priežastis, kurios galima visiškai išvengti“, – teigia konferencijos pranešėjas, knygos „Pražūtingas ryšys“ autorius Džodis Alenas Krou. Konferencijos metu šią knygą bus galima įsigyti. Specialiai konferencijai knyga buvo išversta į lietuvų kalbą.
