Prisaikdintas kariuomenės vadas
Karštą ketvirtadienio vidurdienį Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos kariuomenės vado inauguracijos ceremonija. Joje naujai paskirtas kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pakeitė kadenciją baigusį generolą leitenantą Arvydą Pocių. A.Pocius Lietuvos kariuomenei vadovavo nuo 2009 metų. Ceremonijoje vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadė Dalia Grybauskaitė iškilmingai prisaikdino generolą majorą J.V.Žuką ir perdavė jam kariuomenės vado valdžios regalijas – kariuomenės vado ženklą, skeptrą ir kariuomenės vėliavą. Prieš ceremoniją kariuomenės dalinių ir padalinių būriai su vėliavų grupėmis į Katedros aikštę atžygiavo nuo Krašto apsaugos ministerijos. 52 metų J.V.Žukas pastaruoju metu dirbo kariniu atstovu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos. J.V.Žukas 1991 metais baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, tarnybą krašto apsaugoje jis pradėjo 1990 metais Krašto apsaugos departamento Antrojo skyriaus inspektoriumi, vėliau dirbo Lauko kariuomenės brigados Kauno motodesantinio bataliono vadu, Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadu, Lietuvos gynybos atašė Vokietijoje, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadu. 2007-2012 metais J.V.Žukas buvo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas. Jis yra mokęsis Bundesvero vadovavimo akademijoje ir NATO gynybos koledže. Pagal Konstituciją kariuomenės vadą penkeriems metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. J.V.Žukas bus penktasis Lietuvos kariuomenės vadas. Šias pareigas be A.Pociaus yra ėję Valdas Tutkus, Jonas Algirdas Kronkaitis, Jonas Andriškevičius.
Pradėjo skundo nagrinėjimą
Jungtinės Karalystės aukštasis teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti buvusių žlugusio banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko skundą dėl jų ekstradicijos Buvę banko savininkai, kaltinami iššvaisčius beveik 2 mlrd. litų vertės turto, apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą juos išduoti Lietuvai. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė anksčiau informavo, kad teismo posėdis turėtų prasidėti 13 val. vietos laiku. Anot jos, tai bus tvarkomasis posėdis, kuriame greičiausiai vyks susipažinimas su bylos medžiaga. V.Antonovas ir R. Baranauskas sausio pabaigoje apskundė jiems nepalankų Londono Vestminsterio magistrato teismo sprendimą. Teisėjas Jonhas Zani, išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, sausio 20 dieną nutarė Lietuvai išduoti buvusius „Snoro“ akcininkus. Lietuvos Generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, be to, ji yra pareiškusi jiems įtarimus pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto. Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą. Buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R.Baranauskas ir vienas jo akcininkų V.Antonovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Apribotas lankymasis miškuose
Nuo ketvirtadienio Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu apribotas fizinių asmenų lankymasis Neringos savivaldybės administruojamoje teritorijoje esančiuose miškuose, išskyrus dviračių ir pažintinius takus. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad miškų gaisringumas Kuršių nerijoje pasiekė trečią klasę. Apriboti lankymąsi miške nuspręsta ir įvertinus kaimyninėje Kaliningrado srityje kilusį gaisrą. Anot Neringos savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Raimondo Žičkaus, apribojimai bus atšaukti pasikeitus meteorologinėms sąlygoms, kuomet miškų gaisringumas pasieks antrą klasę. Didžiulio gaisro priežastimi gali tapti numesta cigaretės nuorūka, į dangų paleistas dangaus žibintas ar numestos stiklo šukės. Padidėjus gaisrų pavojui Neringos savivaldybė kreipiasi į gyventojus ir kurorto lankytojus prašydama elgtis atsakingai bei primena, kad didžiulio gaisro priežastimi gali tapti numesta cigaretės nuorūka, į dangų paleistas dangaus žibintas ar numestos stiklo šukės. Taip pat primename, kad civilinės pirotechnikos priemonės renginių, šeimyninių švenčių metu gali būti naudojamos tik suderinus vietą ir gavus Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą. Fejerverkai be leidimo Neringos kurorte gali būti leidžiami tik valstybinių švenčių dienomis. Apie pastebėtus gaisrus prašome informuoti Bendrosios pagalbos telefonu 112, taip pat aplinkos apsaugos darbuotojus, policiją, priešgaisrines, miškų ir kitas tarnybas.
Paplūdimį nusiaubė viesulas
Sunkiai suvokiama gamtos stichija nusiaubė Palangos paplūdimį. Paplūdimyje kelioms sekundėms kilęs viesulas sumaišė dangų su žeme. Vėjo mėtomi daiktai žalojo žmones. Apie vidurdienį kilusį viesulą patvirtino Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas. „Sunku patikėti, bet taip tikrai buvo. Per kelias sekundes vėjo sūkurys išvartė visą paplūdimį. Dar ir dabar žmonės ieško savo daiktų. Baisiausia, kad žmonės sužaloti. Vėjas pakėlė batutą ir tėškė į žemę. Taip buvo sužaloti trys žmonės“, – pasakojo J.Pirožnikas. Krentantis batutas sužalojo vyrą, moterį ir mergaitę. Visi jie nugabenti į ligoninę. Meteorologai įspėja, kad laikantis karščiams, tokie momentiniai viesulai gali kartotis. Ir ne būtinai pajūryje. Vos kelias sekundes besisukantis piltuvėlio formos viesulas, šluojantis viską pakeliui, gali pasitaikyti ir visai kitame Lietuvos gale. „Įprastai tokie reiškiniai susidaro audros debesyse. Šiuo atveju viskas įvyko dėl temperatūrų skirtumo. Jūra įšilusi iki 18 laipsnių, smėlis – apie 50. Nuo tokio kontrasto ir susisuka viesulas. Yra juk buvę Lietuvoje, kad per kelias sekundes ir namų stogus nukelia, ir plytų sienas išverčia“, – įvykį Palangos paplūdimyje aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus budintis sinoptikas Audrius Balbierius.
Susitiko su naujuoju EK pirmininku
Liepos 23 dieną viešėdamas Briuselyje Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su naujuoju Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude‘u Junckeriu. Premjeras pasveikino J. C. Junckerį su naujomis EK pirmininko pareigomis ir pasidžiaugė Lietuvai istoriškai svarbiu sprendimu dėl Lietuvos narystės euro zonoje. Susitikime aptarti rinkimų į EP rezultatai ir naujoji EK sudėtis. Lietuvos Vyriausybės vadovas EK pirmininkui taip pat pristatė Lietuvos kandidatą į eurokomisarus. Susitikime taip pat aptarti strateginiai ES prioritetai, akcentuotas ekonomikos augimo, darbų vietų kūrimo, energetikos klausimai. Pažymėta, jog Lietuva sėkmingai įgyvendina strateginius energetikos projektus – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo bei elektros ir dujų jungčių. Pasak premjero, tai padės atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų monopolio. „Lietuva remia EK gegužės 28 d. paskelbtą Komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“, kuriuo siekiama mažinti ES energetinę priklausomybę. Šios strategijos įgyvendinimas užtikrins ES energetinį saugumą, į ją įtraukti ir Lietuvai svarbūs projektai elektros ir dujų srityse“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas. Kalbėdami apie situaciją Ukrainoje, premjeras A. Butkevičius ir EK pirmininkas J. C. Junckeris sutarė, kad civilinio lėktuvo katastrofa Ukrainos teritorijoje yra stiprus signalas, jog šiuo metu būtina konsoliduoti pasaulio lyderių pastangas ir užbaigti karą Ukrainoje. Pažymėta, kad katastrofos aplinkybės turi būti neatidėliotinai ištirtos ir tam niekas neturi trukdyti.
Lietuvoje jaučiasi gerai
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad žydai Lietuvoje nesijaučia diskriminuojami, todėl neturės skundų šalyje viešinčiam specialiajam Jungtinių Valstijų pasiuntiniui kovai su antisemitizmu Ira Formanui. „Pažiūrėkime į reikalą iš teigiamos pusės: atvažiuoja B.Obamos administracijos atsakingas pareigūnas, o mes neturime jam per daug kuo skųstis, dėl ko dejuoti“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Kauno dienai“ sakė F.Kukliansky. „Jeigu antisemitizmas Lietuvoje ir egzistuoja, mes su juo nesusiduriame nei oficialiose institucijose, nei gatvėse. Tai nėra mūsų kasdienio gyvenimo reiškinys. Tad skųstis negalėtume, o atvirkščiai, galėtume pasidžiaugti, kad, lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje jaučiamės labai komfortabiliai“, – teigė bendruomenės pirmininkė. Jos nuomone, Lietuvoje antisemitizmas daugiau vyrauja stereotipų lygiu, o stereotipams įveikti svarbus švietimas ir tarpusavio bendravimas.
Prašo palankesnių sąlygų
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją keisti įsiskolinusių socialiai pažeidžiamų žmonių skolų grąžinimo tvarką. Rašte, išsiųstame Teisingumo ministerijai, rašoma, kad sprendimų vykdymo instrukcija neatitinka Civilinio proceso kodekso. NVO atstovai siūlo patikslinti sprendimų vykdymo instrukciją taip, kad joje būtų pakoreguota „grynųjų pinigų sumos“ sąvoka ir skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į pinigų sumą, kuri neviršija vienos minimalios mėnesinės algos. Remdamiesi ilgamete darbo patirtimi NVO atstovai teigia, jog šis neatitikimas suformavo netinkamą skolų išieškojimo praktiką, apsunkinančią socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į visuomenę. Siūlomi pakeitimai padėtų šiems asmenims lengviau integruotis į visuomenę bei darbo rinką. „Caritas“ generalinė direktorė Janina Kukauskienė teigia, kad „teikiant pagalbą labiausiai pažeistiems asmenims, tenka susidurti su skaudžia skolininkų realybe, kai skolos siekia kelis, keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų." „Dažnai skolos našta tampa nepakeliama, įvairios konkrečios aplinkybės sumažina galimybes ją grąžinti. Dėl to reikia iš naujo pergalvoti skolų išieškojimo tvarką, kad skolingas asmuo gebėtų išlikti aktyvus visuomenės narys, kuris pamažu grąžintų įsiskolinimą", - tvirtino J.Kukauskienė. Viešosios įstaigos „TARP" vadovė Lina Šarkaitė teigė, kad asmeniui turint neliečiamą minimalios mėnesinės algos sumą, iš kurios išieškojimas nebūtų vykdomas, tai stipriai pakeistų situaciją: darytų įtaką socialinio paribio žmonių motyvacijai ieškoti darbo, dalyvauti ir konkuruoti darbo rinkoje, užsidirbti pragyvenimui ir mokėti skolas.
