Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo pobaisis – BVP greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų, todėl „Swedbank“ nekeičia prognozių ‒ šiemet BVP turėtų augti 2,3 procento, o kitais metais augimas paspartės iki 3,5 procento.
Per pirmuosius du šių metų mėnesius eksportas į Rusiją susitraukė net 34,7 procento. Prekyba su kitomis NVS šalimis buvo ne ką geresnė – eksportas į Baltarusiją susitraukė ketvirtadaliu, o į Ukrainą penktadaliu. Nors tokio masto užsienio prekybos pokyčiai buvo stebimi tik 2009-ųjų krizės metu, o per pirmuosius du šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas susitraukė iki 2011 metų lygio, visgi „Swedbank“ ekonomistai nemano, kad tokie pokyčiai signalizuoja apie rimtas Lietuvos ekonomikos problemas.
„Užsienio prekybos sutrikimai yra lokalizuoti – pašalinus Rusijos ir naftos produktų įtaką, matome, kad šių metų pradžioje lietuviškos kilmės eksportas buvo 3,4 procento didesnis nei prieš metus. Tuo pačiu metu stebėtas spartus eksporto augimas į ES, ypač į Airiją, Daniją, Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją“, ‒ teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, euro zonoje jau baigiasi stagnacija, o jos ekonomikos augimas netrukus turėtų įgauti pagreitį, dėl to numatomas ir tolesnis lietuviškų prekių eksporto augimas į daugelį ES šalių.
Teigiamos užsienio prekybos tendencijos bus pastebimos jau antrąjį šių metų pusmetį, o labiausiai jos išryškės tik 2016 metais, kuomet, prognozuojama, euro zonos ekonomika paaugs 1,9 procento bei stabilizuosis Rusijos ekonomika. „Tikėtina, kad šių metų rugpjūtį baigs galioti ir greičiausiai nebebus pratęstas Rusijos embargas maisto produktams.
Tai svarbus faktorius ne tik Lietuvos gamintojams, bet ir transporto bei logistikos sektoriui, kuris turėjo mažiau galimybių diversifikuoti savo veiklą. Naujų rinkų paieškos vyksta, tačiau pašonėje esanti sena ir didelė, bet pavojinga ir neprognozuojama rinka nebus užmiršta“, ‒ prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Vis tik neigiamos tendencijos šių metų pradžioje neapsiribojo tik eksportu. Mažmeninės prekybos apimtys per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo tik 2,7 proc. didesnės nei prieš metus, nors dar gruodžio mėnesį augimas siekė 8,2 procento.
Ekonomistų nuomone, tai iš dalies susiję su euro įvedimu – gyventojai pratinosi prie naujos valiutos ir vertino savo perkamosios galios pokyčius. Kita vertus, savo pėdsaką galėjo palikti ir nerimas dėl geopolitinių procesų. Be to, tikėtina, kad mažėja ir apsipirkti atvažiuojančių turistų iš Rusijos ir Baltarusijos skaičius. Ši tendencija buvo matoma jau pernai – iš Rusijos atvykstančių skaičius sumažėjo beveik dešimtadaliu.
„Vartotojų lūkesčių rodikliai siunčia prieštaringus signalus – viena vertus, vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų rudens, kita vertus, stambių pirkinių įsigijimo prognozės metų pradžioje buvo žemiausiame lygyje nuo 2009-ųjų. Bent jau kol kas didėjančios pajamos ir mažėjančios kainos gyventojus paskatino ne vartoti, o taupyti. Daug ką pasako ir maždaug trečdaliu sumažėjęs sandorių skaičius butų rinkoje“, ‒ vartotojų lūkesčius ir elgseną vertina N. Mačiulis. Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Vilniuje parduota 28,1 proc. mažiau butų, Kaune ir Klaipėdoje sandorių skaičius traukėsi dar daugiau – atitinkamai 33,3 ir 37,8 procento.
Tačiau blogų naujienų kontekste yra vienas šviesos spindulys – tai išliekančios teigiamos tendencijos darbo rinkoje. Nepaisant besitraukiančio eksporto ir stagnuojančios vidaus paklausos, darbo vietų kūrimas ir atlyginimų augimas šiemet nesulėtėjo. „Darbo užmokesčio augimas praėjusių metų pabaigoje paspartėjo, o teigiamos tendencijos išliks ir šiemet – prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis 2015 metais padidės 5 proc. Kitais metais dėl brangstančios naftos ir kitų žaliavų į Lietuvą sugrįš infliacija, sieksianti 2,5 proc., tačiau atlyginimų augimas paspartės iki 6,5 procento. Tam nemažai įtakos turės ir vyriausybės sprendimai. Kitų metų pabaigoje minimalus atlyginimas turėtų siekti 350 eurų, o neapmokestinamas pajamų dydis bus padidintas dešimtadaliu. Tačiau ilgalaikės atlyginimų augimo tendencijos priklausys nuo kitų veiksnių – darbo kodekso, socialinio draudimo sistemos ir mokesčių reformų“, ‒ prognozuoja N. Mačiulis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį registruoto nedarbo lygis siekė 9,4 proc. ir buvo 1,8 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus. „Swedbank“ ekonomistai mano, kad nedarbo lygis ir toliau mažės – apie teigiamas tendencijas signalizuoja augantis laisvų darbo vietų skaičius, kuris kovo pabaigoje buvo 53 proc. didesnis nei prieš metus. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad laisvas vietas bedarbiams užimti vis sunkiau – prasilenkia rinkos poreikai ir bedarbių turimos kompetencijos ar lūkesčiai. Be to, dėl visuomenės senėjimo ir besitraukiančios darbo jėgos Lietuvoje nedarbo lygis mažėtų net nesukuriant naujų darbo vietų, todėl siekiant spartesnio progreso būtinos darbo rinkos reformos.
„Susiklostė nenormali situacija – Lietuvos ekonomika keturis metus iš eilės buvo tarp sparčiausiai augusių Europos Sąjungoje, tačiau dešimtadalis darbingo amžiaus gyventojų vis dar negali būti įdarbinti, vidutinis atlyginimas yra vienas žemiausių visame regione, o maždaug ketvirtadalis darbo užmokesčio išmokamas neoficialiai. Tuo pačiu metu vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų mokesčiai yra vieni didžiausių ES, o socialinės garantijos – vienos mažiausių. Kai kurie mokslininkų parengto „socialinio modelio“ elementai gali būti tobulintini, tačiau nereikėtų skubėti viso patiekalo vertinti pagal atskirus jo ingredientus. Akivaizdu, kad darbo santykių ir socialinio draudimo sistemos reformų atidėlioti nebegalima“, ‒ teigia „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis. Jis primena, kad Pasaulio Ekonomikos Forumo konkurencingumo indekse Lietuva pagal darbuotojų ir darbdavių kooperaciją yra 87 vietoje, samdymo ir atleidimo reguliavimą 125 vietoje, mokesčių įtaką užimtumui 124 vietoje, o atleidimo kaštus – 112 vietoje pasaulyje.
Prastesnių ekonomikos tendencijų kontekste šiek tiek šlubavo ir biudžeto pajamų surinkimas – pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį PVM pajamos nuo plano atsiliko net 4,4 procento. Tiesa, pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio gerokai viršijo planą ir atspindi teigiamas tendencijas darbo rinkoje. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šių metų biudžeto deficitas sieks 600 mln. eurų arba 1,6 proc. BVP ir bus didesnis nei pernai. Tačiau vertinant tai, kad Lietuvos skolinimosi kaina sparčiai artėja prie nulio, biudžeto išlaidų mažinimo alternatyvos svarstyti nereikėtų.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio nuomone, rimtu iššūkiu taps 2016 metų biudžeto tvirtinimas. Fiskalinės drausmės įstatymo rėmuose valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis turės mažėti 1 procentiniu punktu, todėl biudžeto išlaidos galės augti tik maždaug 250 mln. eurų. Turint omenyje įsipareigojimus didinti krašto apsaugos finansavimą ir kompensuoti nesumokėtas senatvės pensijas, galimybių pasiekti kitų tikslų beveik neliks.
