Šiemet pasaulis mini 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Lietuva, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, išreiškė didžiausią pagarbą visiems, žuvusiems šiame kare, kuris pareikalavo daugiausiai gyvybių žmonijos istorijoje‎.

Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime rašoma:

„Neužtenka vien pagerbti aukų - turime siekti, kad panašios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų. Reikšdami didžiausią pagarbą visiems, kovojusiems su hitleriniu nacizmu ir atidavusiems savo gyvybes, pakartojame savo tvirtą pasiryžimą šiandien nesitaikstyti su rasine diskriminacija, ksenofobija, neonacizmu. Turime padaryti viską, kad nacizmas bet kokiomis formomis nebūtų toleruojamas.

Su ypatingu skausmu atminsime Lietuvos ir visos Europos žydų bendruomenės narius, tapusius Holokausto aukomis – žvėriško masinio nusikaltimo, kuriam nėra ir negali būti jokio pateisinimo ir dėl kurio kalti politiniai užsakovai, tiesioginiai vykdytojai, jų parankiniai ir – nors ir netiesiogiai – tie, kurie tai matydami tylėjo ir nieko nedarė.
Kovoje prieš nacizmą vienas didžiausių netekčių patyrė Ukrainos žmonės, kurie šiandien kovoja su išorės agresija.

Lietuva solidarizuojasi su laisve ginančiais Ukrainos žmonėmis ir ragina nepamiršti skaudžių Antrojo pasaulinio karo Europoje pamokų. Lietuva pagerbs visas karo aukas, nepriklausomai, ar žuvo kariai, ar civiliai gyventojai, ar pokario Lietuvoje vykusių represijų aukos.“

Prisiminė Ukrainą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 8 dieną kartu su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, minėdami Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ąsias metines, padėjo vainiką ‎prie paminklo, skirto žuvusiems kariams.

„Reiškiu didžiausią pagarbą nugalėjusiems nacizmą ir visiems žuvusiems šiame kare – ir kariams, ir civiliams. Deja, Lietuvos gyventojų žūtys ir trėmimai nesibaigė su Antrojo pasaulinio karo pabaiga“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Pasak ministro, pagerbdami šio baisaus karo aukas, turime padaryti viską, kad tokios tragedijos niekada daugiau nepasikartotų.

„Deja, vieną didžiausių netekčių kovoje prieš nacizmą patyrusi Ukraina šiandien patiria išorės agresiją. Jei šiandien nepadėsime Ukrainai ginti savo laisvės, rytoj iškils labai reali grėsmė visos Europos laisvei. Tai yra skaudžiai išmokta Antrojo pasaulinio karo pamoka, kurios nedera pamiršti“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Ministras taip pat paragino jaunimą didžiuotis Lietuvos nueitu keliu ir pasiekimais.

„Galimybė laisvai keliauti, studijuoti ar dirbti visoje ES, kartu su ES pagalba tiesti kelius, sujungti Lietuvos dujų ir elektros tinklus su Europa ir kartu kurti Europos ateitį – tai yra dideli atkurtos nepriklausomos Lietuvos pasiekimai, pareikalavę visų piliečių sutelkto darbo. Šių galimybių dar tik siekia Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir kitų ES partnerių žmonės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Ministras palinkėjo kartu kurti ne tik klestinčią Lietuvą, bet padėti ir mūsų kaimynams, nusprendusiems eiti europietišku keliu.

Pagerbė ir užsienyje

Lietuvos diplomatai užsienyje kartu su tarptautine bendruomene taip pat pagerbė vienos didžiausių tragedijų žmonijos istorijoje aukas.

Vokietijos parlamento, Lenkijos ir Ukrainos ambasadų kvietimu, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis karo aukas gegužės 8 dieną pagerbė simbolinę reikšmę turinčiose Berlyno vietose. Karo Europoje ir nacionalsocialistinio režimo valdymo pabaiga paminėta iškilmingame renginyje Reichstage. Tą pačią dieną ambasadorius pagerbė kare žuvusius Lenkijos karius prie jiems skirto paminklo Frydrichshaino parke. Vėliau D. Matulionis dalyvavo visų karo aukų pagerbimo ceremonijoje memoriale Treptovo parke, kurią surengė Ukrainos ambasada. Šiame parke yra palaidota maždaug 8 tūkst. per Berlyno puolimą kritusių karių, kurių didelė dalis buvo ukrainiečiai. Minėjime dalyvavo karo veteranai iš Ukrainos ir kitų ambasadų atstovai. Gegužės 6 dieną, Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko kvietimu, D. Matulionis taip pat dalyvavo Antrojo pasaulinio karo metais nelaisvėje mirusių sovietų karių pagerbimo ceremonijoje, kuri buvo surengta netoli karo belaisvių stovyklos Paderborno miesto apylinkėse. Šios stovyklos kodiniu pavadinimu „Stalag 326 Senne” masinėje kapavietėje palaidoti 65 tūkst. sovietų karių. Gegužės 12 d. ambasadorius dalyvavo aukų atminimui skirtose ekumeninėse mišiose Berlyno Šv. Jadvygos katedroje, kurias užsakė Ukrainos ambasada.

Gegužės 8 d. Austrijoje, buvusioje Mauthauzeno koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorė Vienoje Loreta Zakarevičienė bei memorialinės lentos įrengimą inicijavę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, vadovaujami generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės. Nacių koncentracijos stovykla Mauthauzeno miestelyje, prie Dunojaus, veikė 1938–1945 m. Negalutiniais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941–1945 m. šiame lageryje kalėjo devyniasdešimt Lietuvos piliečių – lietuvių, žydų, rusų. Daliai jų pavyko išgyventi. Memorialinės lentos projektą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla, o lėšas jos gamybai skyrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos ambasados Baltarusijoje diplomatai gegužės 8 dieną aplankė Chatynę ir Červenę, pagerbdami hitlerinio ir stalininio režimų aukas – lietuvių, baltarusių, žydų, lenkų, ukrainiečių ir kitų tautų atstovus, atsidūrusius vienos didžiausių žmonijos tragedijų epicentre.

Lietuvos ambasada Estijoje karo aukas pagerbė gegužės 8 dieną Taline, prie 1944 metais už Estijos laisvę kovojusiems asmenims atminti skirto Maarjamäe memorialo.

Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis Prezidento François Hollande‘o kvietimu gegužės 8 dieną dalyvavo Paryžiuje surengtame iškilmingame Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-mečio minėjime, kuris tradiciškai vyko prie Nežinomo kareivio kapo prie Triumfo arkos. Į renginį buvo sukviesti Senato ir Nacionalinės Asamblėjos, Vyriausybės nariai, karo veteranai, Paryžiuje reziduojantis diplomatinis korpusas, kiti aukšto rango svečiai. Ceremonijoje taip pat dalyvavo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Lietuvos ambasada Belgijoje gegužės 8 dieną dalyvavo Kongreso aikštėje Briuselyje vykusioje vainikų prie Nežinomojo kareivio kapo padėjimo ceremonijoje. Karo aukas pagerbė Belgijos karalius Filipas, gynybos ministras Stevenas Vandeputas, gausiai susirinkęs diplomatinis korpusas. Gegužės 9 d., Ukrainos ambasados kvietimu, Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos ambasadų atstovai kartu pagerbė karo aukų atminimą Briuselio miesto Evere kapinėse.

Izraelyje, Tel Avive gegužės 12 dieną vienoje iš municipalinių salių buvo pagerbti 16-osios Lietuviškosios šaulių divizijos kariai, kovoję Antrajame pasauliniame kare. Minėjimą pirmą kartą surengė dvi išeivių iš Lietuvos organizacijos „Beit Vilna“ ir „Igud Jocei Lita“. Renginyje, kuriame dalyvavo grupelė veteranų, keli šimtai karių giminių ir artimųjų, skambėjo prisiminimai, karo metų dainos, kurių dauguma buvo atlikta jidiš kalba. Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas kreipėsi į susirinkusius lietuviškai, hebrajiškai, anglų kalba, perskaitė ir įteikė abiejų minėjimą surengusių organizacijų vadovams Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos laišką Izraelyje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo veteranams.

Nuotraukose – užsienio minėjimų akimirkos.