Antradienį paskelbtoje cenzūruotoje JAV Senato ataskaitoje minima slapta „violetinė vieta“ iš tiesų yra Lietuvoje veikęs CŽV kalėjimas, antradienį rašo „The Washington Post“. Iš tiesų apie „violetinę vietą“ JAV Senato ataskaitoje skelbiama informacija sutampa su 2009 m. tyrimą dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) priimtomis išvadomis. Senato medžiagoje taip pat atskleidžiama, kad JAV iš pradžių melavo Lietuvai dėl kalėjimo paskirties, o jis buvo uždarytas po to, kai vieną kalinį buvo atsisakyta nugabenti į vietos ligoninę, ir JAV už sulaikytojo gydymą teko mokėti milijonus kitai valstybei.
Tiesa, Lietuvos parlamento komitetas prieš penkerius metus nesugebėjo nustatyti, kad slaptam kalėjimui pritaikytose patalpose Lietuvoje iš tikrųjų buvo laikomi kaliniai. Tuo tarpu JAV Senato ataskaitoje kai kurie jų nurodomi su pavardėmis.
„Patalpos buvo, galimybės kirsti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai buvo. Dėl jų (orlaivių – red. past.) turinio nieko pasakyti negaliu, nes tarnybos negalėjo atlikti patikrų, taigi turinys nėra žinomas, kas atvežta ar išvežta. Dėl to tokia galimybė (CŽV kalėjimui) egzistavo“, – 2009 m. spaudos konferencijoje sakė NSGK pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas.
Šiose išvadose, kaip ir antradienį paviešintoje JAV Senato ataskaitoje, buvo kalbama apie du kalėjimui pritaikytus objektus Lietuvoje: Nr. 1 – patalpas Sierakausko gatvėje, Vilniuje, ir Nr. 2 – Valstybės saugumo departamento bazę Antaviliuose.
Nors adresai ir net valstybė JAV Senato ataskaitoje nenurodomi, tačiau patalpų aprašymai labai panašūs į minėtuosius NSGK tyrime.
JAV Senato ataskaitoje teigiama, kad 2003 m. viduryje buvo baigta įrengti iki tol nenaudota „sulaikymo kamera“, tačiau ji buvo nepakankama, atsižvelgiant į augančius sulaikytųjų skaičius ir CŽV siekį daugiau sulaikytųjų laikyti vienoje vietoje.
„Todėl CŽV siekė pastatyti naują, geriau įrengtą sulaikymo bazę“, – apie „violetinę skylę“ rašoma antradienį paviešintame JAV Senato dokumente.
Ataskaitoje nurodoma, kad atsidėkodama už paramą CŽV kažkam, kaip spėjama Lietuvoje, pasiūlė sumokėti neatskleidžiamą skaičių milijonų dolerių. Daugelis detalių paviešintoje ataskaitoje užtušuotos juodai, tačiau joje aiškiai nurodoma, kad 2005 m. pradžioje naujai įrengtą bazę pasiekė pirmi sulaikytieji.
Skyriuje, kuriame aprašoma „violetinė vieta“, pažymima, kad ją įkuriant net nebuvo informuotas tuometinis JAV ambasadorius šalyje. Taip pat iš ataskaitos galima suprasti, jog CŽV suklaidino slaptą kalėjimą priglaudusios valstybės vadovus, ir šie ne visai suvokė partneriams duoto pastato paskirties. „Jis, ko gero, mano, kad tai yra kažkokios paskirties... centras“, – rašoma ataskaitoje. (Verta paminėti, kad net JAV prezidentui George'ui W. Bushui pirmus ketverius metus nebuvo teikiama informacija apie CŽV kankinimus).
Šis teiginys susisieja su 2009 m. NSGK priimtomis tyrimo išvadomis, kuriose nurodoma, kad tuomečiai VSD vadovai Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas neinformavo aukščiausių šalies pareigūnų apie šiuos projektus ir jų turinį.
Komiteto suformuotose išvadose buvo konstatuojama, kad „Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė ir Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu, kalinimu respublikos teritorijoje. Šalies aukščiausi pareigūnai, jų teigimu, apie VSD ir CŽV bendradarbiavimą buvo informuojami apibendrintai, neaptarinėjant konkrečių operacijų rezultatų“.
A.Anušauskas 2009 m. sakė, kad M.Laurinkus ir Rolandas Paksas užsiminė apie 2003 metais vykusius pokalbius dėl galimo JAV tardomų asmenų įvežimo į Lietuvos teritoriją, apie patį CŽV kalėjimą su tuomečiais politikais tiesiogiai nebuvo kalbama.
„Politinio pritarimo projektui Nr. 2 neprašyta nei R.Pakso, nei Artūro Paulausko, jų liudijimu. M.Laurinkus žinojo apie šio projekto pradėtus darbus, žinoma, juos perdavė po jo ėjusiam (VSD generalinio direktoriaus) pareigas A.Pociui“, – sakė A.Anušauskas.
Jis pridūrė, kad V.Adamkus liudydamas teigė apie bendradarbiavimą su JAV buvęs informuotas „bendrais bruožais“. A.Pociaus liudijimu, tuometis prezidentas ir jo patarėjai „apie tai buvo informuoti tinkamai“. Aiškaus paaiškinimo, ką reiškia „tinkamai“, NSGK taip ir nesulaukė.
Uždarė 2006 m. „dėl medicininių priežasčių“
JAV Senato skelbiamoje ataskaitoje ir NSGK priimtose išvadose sutampa ir dar kelios detalės. Štai antradienį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad „violetinė vieta“ veikė iki 2006 m. Tuo tarpu NSGK parlamentinio tyrimo išvadose nurodoma, kad būtent Palangoje 2006 m. kovo 25 d. leidosi paskutinis CŽV lėktuvas, kurio muitininkai netikrino, o pasieniečių dokumentuose įrašų apie jį apskritai nėra. JAV Senato skelbiamoje ataskaitoje be užuolankų nurodoma, kad 2006 m. pradžioje „violetinėje vieta“ ir „oranžinėje skylėje“ (kaip manoma, bazėje Afganistane – red. past.) laikomi 28 sulaikytieji.
Be to, ataskaitoje nurodoma, kad 2006 m. „violetinė vieta“ buvo uždaryta dėl medicininių priežasčių, o visi sulaikytieji perkelti į „rudąją skylę“ (kaip manoma, bazę Afganistane , – red.past.). „Nuo to laiko visi CŽV sulaikytieji buvo laikomi vienoje šalyje“, – skelbiama ataskaitoje.
M.al-Hawsawis nebuvo priimtas į ligoninę
Lietuvoje, manoma, galėjo kalėti du kaliniai – Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis, įtariamas Rugsėjo 11-osios atakų organizavimu ir finansavimu, bei trečiuoju pagal svarbą laikytas teroristinės organizacijos „al Qaeda“ narys palestinietis, gimęs Saudo Arabijoje, Abu Zubaydah.
Senato dokumente rašoma, kad M.al-Hawsawį buvo atsisakyta įleisti į vietos ligoninę, nors anksčiau esą buvo tartasi su šalies atstovais, kaip elgtis, jeigu kaliniams prireiks medicinos pagalbos. Teigiama, kad CŽV pareigūnai suprato nenorą priimti kalinį į vietos ligoninę dėl žiniasklaidos dėmesio, tačiau tuomet jiems iškilo abejonių dėl valstybės „noro dalyvauti taip, kaip buvo sutarta“.
CŽV dėl to buvo priversta kreiptis į trečiąsias šalis, kurios galėtų suteikti medicinos pagalbą M.al-Hawsawiui ir dar keturiems kaliniams. Vienai iš jų buvo sumokėta daugiau nei milijonas JAV dolerių už mažiausiai vieno sulaikytojo gydymą. 2006 m. „violetinė įkalinimo įstaiga“ dėl medicininių priežasčių buvo uždaryta, o visi sulaikytieji perkelti į „rudąją įkalinimo įstaigą“.
Senato komiteto medžiagoje skelbiama, kad M.al-Hawsawiui nuo kankinimų išsivystė chroniškas hemorojus, atsirado išangės įplėšų ir simptominis tiesiosios žarnos iškritimas. Nepažymima, kuriame kalėjime buvo naudojami metodai, sukėlę šias pasekmes.
Lietuvos Generalinė prokuratūra vasario mėnesį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas M.al-Hawsawis. Prokuratūra anksčiau buvo atmetusi nevyriausybinių organizacijų prašymus atlikti tyrimą, bet Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuroras priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ 2013-ųjų rudenį pareiškė, jog labai tikėtina, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al–Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
„Redress“ teigimu, vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-iųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką.
A.Zubaydah kankinimai tapo šablonu ateičiai
Senato komiteto duomenimis, A.Zubaydah patyrė kankinimą vandeniu, jam buvo neleidžiama miegoti, jis buvo mušamas, laikomas ankštoje patalpoje, kur jį apimdavo isterija. Jam buvo taikomas ir dar vienas psichologinio kankinimo metodas – veidas uždengiamas gobtuvu, o atidengus akis grėsmingai rodoma karsto pavidalo dėžė. Vėlgi, kur šie kankinimai vyko, neatskleidžiama.
Tačiau ataskaitoje teigiama, kad A.Zubaydah tardymui taikyti metodai tapo kalinių kankinimo šablonu „juodosiose skylėse“: tardytojai gavo svarbios informacijos, CŽV medicinos specialistai – informacijos, kiek žmogus gali ištverti, o George'o W. Busho administracijos pareigūnai – gairių, kaip ateityje galima elgtis su įtariamais teroristais.
A.Zubaydah dėl tariamo kalinimo Lietuvoje yra pateikęs skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Šių metų liepą jis laimėjo ieškinį prieš Lenkiją. EŽTT nutarė, kad Lenkija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, susijusius su kankinimais, teise į laisvę ir teise nukentėjusiems gauti veiksmingą kompensaciją už prieš juos padarytus nusikaltimus. Lenkija buvo įpareigota sumokėti A.Zubaydah 130 tūkst. eurų kompensaciją. Kitam kaliniui – Abd al Rahimui al Nashiri – 100 tūkst. eurų.
„WikiLeaks“ paviešintoje medžiagoje buvo atskleista, kad A.Zubaydah buvo sulaikytas 2002 metų kovo 28 dieną Pakistane. Į Gvantanamą jis buvo perkeltas 2006 metų rugsėjo 4 dieną. Kur jis buvo laikytas tuos daugiau nei ketverius metus – nebuvo nurodyta.
