Balzeko lietuvių kultūros muziejus kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutu, Latvių liaudies meno muziejumi bei Čikagos estų namais rengia parodą apie asmenis, Antrojo Pasaulinio karo metais palikusius savo tėvynes ir pasitraukusius į Vakarus. Šiam dideliam projektui, kuris tęsis ir kvies į įvairius renginius ištisus metus, renkami liudininkų pasakojimai, atsiminimai, nuotraukos, dokumentai.
Norėdami iš anksto susipažinti su paroda, kviečiame skaityti „Perkeltųjų asmenų istorijas“. Šį kartą jums pateikiame trumpą pasakojimą apie Vanagų šeimą.
Stasė Vanagaitė vos prieš porą metų buvo pabaigusi mokslus Klaipėdos pedagoginiame institute (kuris veikė Klaipėdoje 1935 – 1939 m.), kai 1941 m. ją areštavo ir įkalino sovietiniai okupantai. Tais pačiais metais vokiečiams okupavus šalį Stasės areštas buvo nutrauktas. Ji tęsė studijas, šįkart pasirinkdama lituanistiką Vilniaus universitete.
1944 m. sovietams reokupavus Lietuvą, Stasei teko ne tik nutraukti studijas, tačiau ir pasitraukti iš Lietuvos. Ji kartu su savo mama Ona, seserimis Stefa, Brone, Janina ir Zita bei broliu Adolfu 1944 m. paliko tėvynę.
Nuo 1945 m. Stasė gyveno Oldenburge, perkeltųjų asmenų stovykloje. Ten 1945 – 1950 m. mokytojavo lietuvių vidurinėje mokykloje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, o 1950 – 1951 m. buvo tos mokyklos direktorė. Mokytojaudama ji sutiko ir savo būsimą vyrą, Ričardą Petersoną, kuris buvo matematikos mokytojas. Stasė ir Ričardas susituokė 1949 m. Keletą metų praleidę Vokietijoje DP stovyklose, Stasė su vyru Ričardu atvyko į JAV ir įsikūrė Čikagoje, likusieji Stasės šeimos nariai apsigyveno Kanadoje.
Stasės patėvis Leonas ir brolis Juozas nesitraukė, nusprendė pasilikti Lietuvoje. Tačiau Juozui su šeima teko palikti savo ūkį ir nuolat slapstytis. Šeima, stengdamasi išvengti trėmimo į Sibirą, gyvenamą vietą keitė net 12 kartų. Tik po Stalino mirties, 1953 m., Juozas su šeima grįžo į savus namus.
Stasė Vanagaitė prisimena: „Mano patėvis Leonas nebėgo kartu su mumis 1944 m. Jis sakė: „Aš pažįstu rusus. Aš pasirūpinsiu namais. Aš sugebėsiu su jais (sovietais) susitarti. Jūs jauni bėkite kartu su motina, toliau nuo fronto laikykitės apie mėnesį ar du. Amerika neleis rusams čia ilgai pasilikti.“ Tačiau mano patėviui neteko ilgai rūpintis namais, jis mirė 1948 m.“
Stasė Vanagas ir Ričardas Petersonas susituokė 1949 m. spalio 22 d. Abu jaunavedžiai mokytojavo Oldenburgo perkeltųjų asmenų stovykloje, ten jie ir susipažino. 1946 m. Oldenburgo lietuvių mokykloje dirbo 23 mokytojai ir mokėsi 155 mokiniai. Iš viso 1948 – 1949 m. Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklose veikė 26 lietuviškos vidurinės mokyklos, kuriose dirbo 500 mokytojų ir mokėsi 2 504 mokiniai.
Balzeko lietuvių kultūros muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Latvių liaudies meno muziejus bei Čikagos estų namai kviečia į parodą: „NO HOME TO GO TO. THE STORY OF BALTIC DISPLACED PERSONS, 1944 – 1952“.
Parodos peržiūra vyks rugpjūčio 23 d., 3 v. p.p. Daley Plaza, Chicago. Čia bus eksponuojami parodos stendai. Parodos peržiūra yra sudėtinė renginio „EMBRACE FREEDOM THE BALTIC WAY“, kuriuo bus minimos Baltijos kelio 25-osios metinės, dalis.
Parodos atidarymo popietė ir vaišės vyks rugpjūčio 24 d. 2 v. p.p. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje adresu 6500 South Pulaski Rd, Chicago, IL 60629. Muziejuje bus eksponuojamos autentiškos nuotraukos, dokumentai, daiktai. Maloniai kviečiame dalyvauti bei paremti parodos atidarymą!
Iš asmenų, pasitraukusių į Vakarus Antrojo pasaulinio karo metais, ar jų giminaičių labai laukiame nuotraukų ar atsivežtų daiktų, taip pat prašytume užpildyti anketą, esančią: http://balzekasmuseum.org/Pages/displaced_persons.html#dpquest.
Su mumis galite susisiekti telefonu: 773-582-6500 arba el. paštu: [email protected].
Daugiau informacijos ieškokite: www.balzekasmuseum.org.
