Jau 60 metų Lietuvių Opera Čikagoje džiugina savo gerbėjus naujais pastatymais bei koncertais, laikotarpiais tarp operos premjerų. Per daugelį metų, kolektyvas ne kartą keitėsi ir persiformavo, bet jo idėja liko tokia pati – pajungus visas įmanomas pastangas padovanoti lietuvių bendruomenei premjerą. Buvo tokie laikai, kai vos ne kasmet Lietuvių opera pakviesdavo į operos premjerą, bet vis mažėjant aukotojų skaičiui galimybės tai įgyvendinti pasidarė tiesiog nebeįmanomos, tad kolektyvas premjerai ruošiasi kas antri metai.
Dar daug metų atgal, vos gimus šiai idėjai, Lietuvių Opera Čikagoje galėjo didžiuotis vietiniais atlikėjais, dirigentas bei režisieriais, tačiau pastaruoju metu tai tapo neįmanoma, todėl tenka pagalbos kreiptis į Lietuvoje kuriančius menininkus. Atrodytų, visai viskas paprasta, paprašei pagalbos ir kažkas padėjo, tačiau taip būna tik idealiame pasaulyje, nes ne kartą, kaip ir pernai nesuteikus lietuvių solistams, režisieriui ir dirigentui įvažiavimo į JAV vizų, premjera buvo nukelta. Lietuvių Operai tapus nepajėgiai be Lietuvos atlikėjų pagalbos pastatyti sudėtingų veikalų, reikia taikytis su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis ir neretai labai nusivilti bei nuliūdinti savo gerbėjus. Dėl šios priežasties, pernai neįvykusi premjera šiais metais užtikrintai laukia operos mylėtojų, nes visi techniniai nesklandumai išspręsti ir Lietuvių Opera šį pavasarį tikrai įvyks.
Darbo netrūksta, nors šią operetę mes jau buvome beveik paruošę pernai, tik kol kas laikėme „ant lentynos“. Dabar atėjo laikas ją vėl pasiimti. Lietuvos atlikėjai dirba su režisieriumi ir dirigentu Kaune, o Lietuvių Operos choras repetuoja savo partijas, šokėjai ruošia choreografines scenas čia, Čikagoje.
Plačiau apie tai kalbamės su Lietuvių Operos valdybos pirmininke Daina Miežlaiškis.
- Džiugu pastebėti, kad šiais metais premjera galiausiai įvyks.
- Tai labai laukta ir geriausia naujiena mums, operiečiams. Lietuvos Kauno Muzikinio teatro atlikėjai jau turi leidimus atvykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir dainuoti Lietuvių Operos statomame spektaklyje.
- Neįvykus premjerai pernai, dėl žinomų priežasčių, šiais metais rodysite tą patį pasirinktą veikalą?
- Taip, savo sprendimo nekeitėme. Šių metų gegužės 15 dieną kviečiame į Franz Lehar operetės „Paganini“ premjerą. Džiugu pastebėti, kad šios operetės Čikagoje dar niekas nematė, nes net Čikagos Lyric Opera režisieriai jos dar nestatė. Tad įvyks tikrų tikriausia premjera, kuri, tikimės, pritrauks ne tik tautiečius, bet ir amerikiečius bei kitų etninių grupių atstovus. Bilietai jau parduodami kavinėje „Old Vilnius“ Darien miestelyje, bei „Lithuanian Plaza Bakery&Deli“ Pallos Hills miestelyje. Taip pat galima juos užsisakyti Lietuvių Operos internetinėje svetainėje operalt.com. Naudodamasi proga, noriu pasakyti, kad žiūrovai, įsigiję bilietus praeitais metais ir norintys juos pasikeisti, gali tai padaryti kiekvieną sekmadienį Lemonte po mišių, arba paskambinę telefonu – 773 547 0520. Bilietų kaina priklausomai nuo vietos - $40.00-$60.00.
- Taip ir norisi gauti išsamesnį paaiškinimą, kodėl jau ne pirmą kartą vizos atlikėjams nebuvo išduotos ir būtent dėl šios priežasties premjerą reikėjo atidėti?
- Tai nemalonus ir nenuspėjamas klausimas. Norint gauti atlikėjams darbo vizas, ko reikalauja JAV įstatymai, darbdavys (šiuo atveju ne pelno siekianti Lietuvių Operos korporacija) turi įrodyti atlikėjų svarbą ir jų unikalumą. Opera yra toks muzikinis žanras, kur labai sunku įrodyti kita kalba dainuojančių atlikėjų svarbą, nes profesionalūs solistai operą dainuoja įvairiomis kalbomis, jos net nemokėdami. Todėl mes turime įrodyti mūsų kolektyvo unikalumą, lietuvių kalbos unikalumą ir ja kalbančių atlikėjų, būtinų operetėje, svarbą. Visus dokumentus visada tvarko advokatai. Šį kartą kreipėmės į advokatą Aurelijų Butvilą, kuris maloniai sutiko mums padėti šioje situacijoje ir nuoširdžiai dėkojame jam už sąžiningą ir profesionalų darbą. Taip pat dėkojame Audrei Budrys Nakas, Rūtai Pakštas Cole ir Lisa Kristina už pagalbą ruošiant reikiamus dokumentus. Visų šių žmonių nuoširdžiu bendradarbiavimu problema buvo išspręsta ir mūsų gerbėjai savo kalendoriuose gali pasižymėti gegužės 15 dieną kaip operos premjeros dieną Čikagoje.
- Ar tai vienintelis ir teisingas kelias šiai problemai spręsti, o gal yra keliai, kurių dar nežinote?
- Deja, kito kelio nėra. Su tuo susiduria visi renginių organizatoriai, kurie kviečia atlikėjus iš Lietuvos. Prieš paduodant dokumentus migracinei tarnybai, mes turime surinkti visus įrodymus, kad renginys yra tikras - tai sutartys su samdomu Čikagos simfoniniu orkestru, salės nuomos sutartis ir kiti labai svarbūs dokumentai. Kartais visas procesas užsitęsia labai ilgai, todėl ir nenuleidžiame rankų iki paskutinės dienos. Vien dėl šios priežasties pradedame labai iš anksto reklamuoti renginį, nes tai yra dalis sėkmingo vizų patvirtinimo proceso dalis.
- Pasiruošimo darbai vyksta pačiame įkarštyje?
- Tikrai taip, darbo netrūksta, nors šią operetę mes jau buvome beveik paruošę pernai, tik kol kas laikėme „ant lentynos“. Dabar atėjo laikas ją vėl pasiimti. Lietuvos atlikėjai dirba su režisieriumi ir dirigentu Kaune, o Lietuvių Operos choras repetuoja savo partijas, šokėjai ruošia choreografines scenas čia, Čikagoje. Gaminamos reikalingos dekoracijos. Labai pakiliai ruošiamės nuotaikingam spektakliui ir šį kartą labai entuziastingai ir garantuotai - su vizomis rankose (juokiasi).
- Lietuvių Operą galima sveikinti ne tik su premjera, bet ir su gražia sukaktimi?
- Džiaugiuosi, jog sulaukėme jubiliejinių metų. Lietuvių Operos pradžia Čikagoje skaičiuojama nuo 1956-ųjų metų liepos 7 dienos, kai vyru choro valdybos susirinkime buvo nuspręsta statyti G. Verdi operą „Rigoletto“. Šiais metais sukanka 60 metų nuo tos lemtingos dienos. Ta proga noriu padėkoti Lietuvių Operos gerbėjams, kurie visada rėmė ir tikėjo mūsų jėgomis, dosniausiems rėmėjams Elenai Deckys, Lindai Veleckis Nussbaum, JAV Lietuvių bendruomenei, Algiui ir Jūrai Bakaitis bei neišsenkantį entuziazmą turintiems valdybos ir choro nariams, suvienijusiems jėgas puikiam kūrybiniam darbui.
Plačiau apie Franz Lehar operetę „Paganini“ bei atlikėjus skaitykite vėlesniuose spaudos numeriuose.
Giedrė Vencius