Amerikoje toliau rankiojami Lietuvos gabalėliai
Senas keltas prisišvartavo palei fabriką prie Viskonsino krantų. „Tikslas – Amerika“ ekspedicija atvyko į jau septynioliktą valstiją, kurioje kuriamas interaktyvus lietuviško paveldo JAV žemėlapis. Apie ekspedicijos atradimus Viskonsine pasakoja jos dalyviai Aistė ir Augustinas Žemaičiai.

Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo pasaulio čempionate iškovota trečioji vieta
Lietuvos stipriausiųjų ugniagesių gelbėtojų komanda praėjusią savaitę Sakramente (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo pasaulio čempionate komandinės estafetės rungtyje iškovojo trečiąją vietą. Ugniagesiai gelbėtojai į Lietuvą sugrįš rytoj, spalio 30 d. Lėktuvas iš Kopenhagos Vilniaus oro uoste turėtų nusileisti 10.35 val. Po sutikimo oro uoste ugniagesiai gelbėtojai vyks į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą (Švitrigailos g. 18, 401 kab.), kur bus surengtas susitikimas su jais. Kviečiame pasitikti pasaulio čempionato prizininkus ir atvykti į susitikimą, kuriame jie pasidalins varžybų įspūdžiais!    Lietuvos garbę Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo pasaulio čempionate gynė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Ašmontas, Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Gintautas Samauskis, Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Modestas Mikolaitis, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesys gelbėtojas Jaroslavas Višnevskis ir šios valdybos 3-iosios  komandos ugniagesys gelbėtojas Agnius Marcinkevičius.

Atidaryta paroda ,,Lietuvos valstybę kūrėme kartu“
Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje spalio 18 dieną atidaryta JAV lietuvių bendruomenės paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu“. Į parodos atidarymą susirinkusius svečius pasveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Prezidentas Valdas Adamkus – bene žinomiausias JAV lietuvių bendruomenės narys.

Vyskupas Paulius Baltakis – žmogus, kurio bijojo net KGB
Rugsėjo 25 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo pristatyta monografija apie užsienio lietuvių vyskupą pranciškoną t. Paulių Baltakį OFM. Apie šį Lietuvai itin daug nusipelniusį, bet visuomenėje mažai žinomą žmogų išsamią studiją parengė VDU Katalikų teologijos fakulteto mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Grickevičius. VDU Didžiojoje auloje vykusiose knygos sutiktuvėse dalyvavo ir pats t. Paulius Baltakis, balandžio pabaigoje iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs gyventi į Lietuvą. Savo dalyvavimu vyskupą emeritą pagerbė dauguma Lietuvos vyskupų, tarp kurių Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir dabartinis arkivyskupas Lionginas Virbalas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Panevėžio ordinaras pranciškonas Linas Vodopjanovas OFM. Į renginį atvyko vyskupo t. Pauliaus Baltakio artimieji, taip pat knygos mecenatas Raimondas Zabieliauskas. Diskusijoje dalyvavo monografijos autorius, šios knygos iniciatorius ir Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis, pokalbį moderavo Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Ilona Strumickienė. Ganytojas, kurio vyskupija – visas pasaulis Prelato Edmundo Putrimo nuomone, knygos pavadinimas „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“ apibendrina pagrindines vyskupo veiklos sritis – tarnauti Bažnyčiai ir Lietuvai. Jono Pauliaus II paskirtas vyskupu ir konsekruotas 1984 m. rugsėjo 14 dieną, vyskupas Paulius Baltakis beveik 20 metų, iki 2003-ųjų, vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai, aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas. Jis rūpinosi 140 lietuvių katalikų parapijų ir misijų (išsibarsčiusių Šiaurės ir Pietų Amerikose, Australijoje, Europoje), beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovada, palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, ypač su broliais pranciškonais, išgarsėjo kaip aktyviausias Lietuvos tikinčiųjų teisių ir laisvių gynėjas bei užtarėjas pasaulio katalikų bendruomenėje.  „Tai buvo vienintelis vyskupas po II pasaulinio karo, oficialiai paskirtas atsakingu už išeivijos lietuvių katalikų sielovadą, – teigė prelatas Edmundas Putrimas. – Jis turėjo vykti per bendruomenes ir parapijas pasaulyje, prisistatyti, kas jis toks, ir vienyti lietuvius katalikus.“ Kovodamas už Lietuvos nepriklausomybę ėjo iki pat JAV prezidento   Pasak knygos autoriaus docento Artūro Grickevičiaus, vyskupas Paulius Baltakis buvo Lietuvos katalikų religinių teisių vėliavnešys Vakaruose. „Per JAV katalikų vyskupų konferenciją, per politikus, įskaitant Baltuosius rūmus, prezidentus Ronaldą Reiganą ir Džordžą Bušą, vyskupas Paulius Baltakis nuolat kėlė Lietuvos katalikų religinių teisių klausimus, – tvirtino A. Grickevičius. – Kiek leidžia spręsti nagrinėti šaltiniai, galima drąsiai teigti, kad be šito indėlio lietuviai čia, savo Tėvynėje, ko gero, nebūtų taip greitai ir santykinai nesunkiai įgiję didesnę religinę laisvę.“   Tačiau t. Pauliaus Baltakio veikla neapsiribojo vien tikinčiųjų teisių gynimu. „Jo veikimas politiniu lygmeniu Lietuvos laisvės byloje dėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo taip pat buvo labai svarbus, vyskupas nevengė akcentuoti politinių klausimų ir reikalui esant kartu su kitais vienašališkai pasisakydavo už Lietuvos nepriklausomybę“, – teigė monografijos autorius.   Žmogus, kurio bijojo net grėsmingasis KGB „Skaitant knygą mane labai nustebino, kad vienas iš pagrindinių šaltinių, kuriuos autorius cituoja, yra KGB (sovietinio saugumo) archyvai, – sakė prelatas Edmundas Putrimas. – Tai rodo, kaip intensyviai dirbo mūsų priešai, kaip toli buvo infiltravęsi jų agentai ir kad jie matė vyskupą Baltakį kaip pavojingą priešą.“ Prelatui antrino ir doc. A. Grickevičius: „Skaitant anuometinio tarybinio saugumo arba kitaip KGB dokumentus akivaizdu, kad toji grėsminga institucija t. Paulių Baltakį traktavo kaip lietuvių klierikalinės emigracijos vedlį, lyderį, kuris yra labai pavojingas tai didžiulei valstybei, gąsdinusiai visą pasaulį savo branduoliniu ginklu ir saugumo struktūromis bei slaptomis operacijomis.“ Pranciškoniško paprastumo ir nuolankumo pavyzdys Pasak Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministro br. Algirdo Malakauskio, vyskupas t. Paulius Baltakis iki šiol yra ne tik maldos, bet ir nuolankumo pavyzdys. „Prieš grįždamas gyventi į Lietuvą, vyskupas Paulius man pasakė, kad bus paklusnus man, kaip provincijolui, ir savo vietiniam gvardijonui. Atlikęs savo kaip vyskupo tarnystę, jis grįžo kukliai gyventi į Kenebunkporto vienuolyną, o dabar Lietuvoje irgi panoro likti tikru pranciškonu. Tai yra didelis pavyzdys visiems mums, jauniesiems broliams.“ „Manyčiau, kad be pranciškoniško pamaldumo, ko gero, jam būtų buvę nelengva, o gal ir sunkiai įmanoma atlikti tuos darbus ir atlaikyti visas įtampas, – svarstė A. Grickevičius. – Juk būdavo ir trukdžių, ir priešiškumų tarp išeivijos grupių dėl veikimo tikslų ir būdų. Galų gale pats KGB ir sekė, ir darydavo spaudimą. Pavyzdžiui, kai vyskupas Paulius norėjo aplankyti Lietuvoje gyvenančią motiną, buvo keliamos netiesioginės sąlygos dėl lojalumo šiai blogio imperijai. Įvertinus visas šias aplinkybes nesunku suprasti, kad tai buvo didelė našta ir kryžius, kurio be pamaldumo, ko gero, būtų buvę neįmanoma panešti.“ „Popiežius Pranciškus viešėdamas Lietuvoje labai ragino jaunimą ir suaugusiuosius nepamiršti savo šaknų, žvelgti į savo praeitį ir semtis iš jos, – priminė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. – Šita knyga yra tas žvelgimas į mūsų praeitį, į tremtinių Vakarų kryptimi pusę, ką jie darė laisvoje išeivijoje savo laiku, kad padėtų Lietuvai, kiek vargo tą darydami. Ten vyskupo Pauliaus Baltakio darbas su Lietuvių katalikų religine šalpa tikrai buvo labai reikšmingas, nes tai buvo tiltas su Lietuvos Bažnyčia ir ypač pogrindine Kronikos leidyba. Man atrodo, kad tai tiesioginis atsiliepimas į popiežiaus Pranciškaus raginimą nepamiršti savo ištakų, semtis iš jų susipažįstant su tėvo Pauliaus Baltakio veikla, matant, kokie lietuviai buvo tais laikais – vyskupas Paulius ir kiti, kurie su juo dirbo Dievui ir Tėvynės labui“, – užbaigė arkivyskupas. Parengė Monika Midverytė OFS

Įteikta LF Bernardo Brazdžionio vardinė stipendija
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Intermedialių literatūros studijų II k. magistrantei Monikai Andriulytei įteikta Bernardo Brazdžionio vardinė stipendija. Stipendijos steigėjas – Lietuvių Fondas, šią Bernardo Brazdžionio fondo vardinę stipendiją įsteigė 2016 m. .Ji skirta studentams, studijuojantiems literatūrą ir parodytus ypatingus gebėjimus bei žinias šioje srityje, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu. Stipendiją Lietuvių Fondo vardu įteikė Universiteto Senato pirmininkė ir Fakulteto tarybos narė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė bei Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. LF informacija

Kariūnams įteiktos Lietuvių Fondo vardinės stipendijos
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentams Sandrai Statkutei ir Diomedui Petkevičiui įteiktos Lietuvių Fondo Kontrynos Masiokaitės-Bartninkaitienės ir Lietuvių Fondo Broniaus Masiokio vardinės stipendijos. Kariūnai atsiuntė Lietuvių Fondui padėkos laiškus. „Noriu pareikšti Lietuvių Fondui nuoširdžią padėką už suteiktą vardinę stipendiją <...> Ačiū, kad remiate Lietuvos karius, jiems padedate ir rūpinatės jais. Man tai ne tik finansinė pagalba, bet ir papildomas motyvas siekti didesnių tikslų. Svarbu tapti gera karininke, kuria galėtų pasitikėti kariai ir kuri rastų tinkamiausią kelią geriausiems rezultatams kariuomenėje pasiekti. Esu nepaprastai dėkinga, kad Jungtinės Amerikos Valstijos padeda žmonėms visame pasaulyje“, – laiške rašo kariūnė Sandra Statkutė. Kariūnas Diomedas Petkevičius savo laiške rašo: „Man didelė garbė būti vienu iš Lietuvių Fondo (JAV) Broniaus Masiokio vardinės stipendijos laimėtojų. Aš noriu išreikši didelę padėką Lietuvių Fondo steigėjams ir aukotojams. Ačiū už jūsų pasitikėjimą ir tikėjimą manimi. Šis paskatinimas man simbolizuoja atsakomybę dar labiau stengtis ir siekti aukštesnių pasiekimų. Todėl aš pažadu jūsų neapvilti ir būti jūsų organizacijos dalimi.“ Sveikiname LF vardinių fondų stipendininkus ir linkime būti ryžtingais, tvirtais ir atsakingais siekiant pasirinkto tikslo – tapti Lietuvos karininkais! LF informacija

LF Stasio Lozoraičio vardinė stipendija – Rūtai Baublytei
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūros programos pirmakursei Rūtai Baublytei š. m. rugsėjo mėnesio pabaigoje paskirta Lietuvių Fondo ambasadoriaus Stasio Lozoraičių vardinė stipendija. Stipendijos laimėtoja, magistrantūros programos pirmakursė Rūta Baublytė jau nuo sausio mėnesio galės atlikti praktiką atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje (Italija). Lietuvių Fondo Stasio Lozoraičio stipendijų fondas, ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedra jau aštuntą kartą skelbė konkursą Lozoraičių stipendijai gauti. Nuo 2010 metų LF Stasio Lozoraičio vardinė stipendija skiriama magistro programos „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ pirmo ir antro kurso studentams, Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikti praktiką LR ambasadoje Romoje. Šia iniciatyva Fondas siekia įamžinti Lozoraičių šeimos nuopelnus steigiant diplomatijos studijas VDU ir prisidėti prie jaunų specialistų ugdymo. LF informacija

LR Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis dalyvavo Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinėje konferencijoje
  Rugpjūčio 22 d. Vilniaus universitete vyko antrus metus iš eilės Vilniuje rengiama Prezidento Valdo Adamkaus konferencija „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas”. Konferencijoje kartu su įtakingais politikais ir strategais iš ES ir NATO šalių, JAV Kongreso nariais Tom Marino (Pennsylvania), Mike Turner (Ohio) bei aukšto rango pareigūnais iš Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, disidentais iš Rusijos, dalyvavo ir JAV Prezidento administracijos patarėjas, LR Garbės konsulas JAV dr. Jonas Prunskis. Jis buvo vienintelis Amerikos lietuvis, pakviestas skaityti pranešimą šiame tarptautiniame renginyje. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, esminis konferencijos tikslas – sustiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią šiuo metu skaldo įvairūs, taip pat ir vidiniai veiksniai. Diskutuojant su iškiliausiais politikos lyderiais buvo stengiamasi pastūmėti šią šeimą ne tik vienytis, bet ir kurti tokias išorines strategijas, kurios kuo veiksmingiau darytų įtaką išoriniam pasauliui, o ne taptų Kremliaus įtakos aukomis. Konferencijos iniciatoriaus ambasadoriaus dr. Žygimanto Pavilionio teigimu, Lietuvoje pernelyg mažai strateginio pobūdžio tarptautinių konferencijų, kuriose būtų išgryninami būsimieji globaliniai sprendimai.          LR Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis pasisakė konferencijos išvakarėse Vilniaus klube vykusio iškilmingo priėmimo metu bei konferencijos sesijoje, kurioje buvo diskutuojama, kaip padaryti Rusiją demokratiškesne, europietiškesne, o ne parsiduoti Kremliaus įtakai, nekeliaklupsčiauti Putinui siekiant dialogo su juo. Uždaroje sesijoje, kurią moderavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, buvo kalbama, kaip kovoti su Kremliaus propaganda, kitomis įvairialypėmis grėsmėmis, ką turime patys padaryti, kad būtume joms atsparesni. Šioje konferencijos dalyje, be dr. J. Prunskio, pasisakė įtakingas Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Karl A. Lamers, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė, įtakinga Europos Parlamento narė Anna Fotyga, bene įtakingiausias Washingtono Rytų politikos formuotojas, buvęs „Freedom House“ vadovas bei Rusijos „sulaikymo“ strategijos autorius David Kramer, Vokietijos transatlantiškiausios organizacijos vadovas David Deissner, Ukrainos Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Hanna Hopko, žinomas ir ne kartą nuodytas Rusijos disidentas, Atviros Rusijos viceprezidentas Vladimir Kara-Murza, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, taip pat Lietuvos ekspertai ir žurnalistai. Konferencjoje dalyvavę įtakingi NATO šalių politikai ir ekspertai pasirašė bendrą deklaraciją ,,Rusija ir Europa po Putino”, kurioje pabrėžiama, kad Putino Rusija – ne partnerė, o strateginė grėsmė Europos Sąjungai ir NATO. Taip pat pažymėta, kad būtinas NATO atgrasymo pajėgumų stiprinimas Baltijos regione ir Vakarų sankcijų prieš Putiną Rusijoje stiprinimas. Viešėdamas Lietuvoje Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis Vilniuje susitiko su įtakingais Lietuvos ir kitų šalių politikais, visuomenės veikėjais, diskutavo Lietuvos vidaus ir užsienio politikos bei sveikatos apsaugos klausimais. LR Garbės konsulo JAV dr. J. Prunskio Vykdomoji padėjėja Loreta Timukienė

Užsieniečius sugraudino lietuvių tremtinių neįprastos istorijos
Kaip pažinti svetimos šalies istoriją? Vienas iš pagrindinių raktų į Lietuvos naratyvą – gyvas liudijimas iš liudytojų lūpų. Šiuo metu lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai Lietuvos edukologijos universiteto organizuojamuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, apsilankė specialiuosiuose socialinės globos namuose  „Tremtinių namuose“.  Ten studentai ne tik bendravo su politiniais tremtiniais, bet ir dainavo, pasakojo savo santykį su mūsų šalimi. Studentams beklausant tikrų senjorų išgyventų istorijas, ne vienas susigraudino. „Netikėtina, jog tremtiniai tiek daug patyrę nelengvų išgyvenimų, nuoširdžiai su mumis dalinosi savo meile ir rūpesčiu“, – pasakojo belgas Thomas de Bluts. Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės teigimu, kasmet užsieniečiai susipažįsta su tais žmonėmis, kurie visai šalia esančiais – seneliais, politiniais tremtiniais. Praėjusiais metais universitete studentai atidarė vienos dienos restoraną „Pasaulio sumuštiniai“, kur vilniečiai galėjo ne tik paragauti įvairiausių pasaulio sumuštinių, bet ir pabendrauti su garbaus amžiaus žmonėmis. „Šiemet nusprendėme savo tradicinį renginį sujungti su jautria popiete socialinės globos namuose. Susitikimo tikslas  buvo pasidalinti džiaugsmu,  pozityvumu su  vyresniais kartais atstovais. Nieko nėra geriau pajusti gyvą istoriją iš tikrųjų liudytojų. Nuostabus jausmas ir gerumas širdyje aplankė visus buvusius Tremtinių namuose. Daug apsikabinimų, gerumo ir nuoširdžių šypsenų sujungė užsieniečius ir senjorus“, – teigė Vilma Leonavičienė. Tarp studentų – nemažai lietuviškų šaknų turinčių užsieniečių. Pastarieji su tremtiniais dalinosi savo neįtikėtinomis gyvenimo istorijomis, pasakojo, kaip  karo metais jų pačių seneliai buvo priversti trauktis į Argentiną, Kanadą, Kolumbiją. Ne vieną tremtinį sužavėjo, jog svetimšaliai nori išsaugoti lietuvybę, tradicijas savo šalyse. Studentė Sophio Tabatadze iš Sakartvelo tikino, jog bendravimas su tremtiniais paliko neįkainojamus potyrius. Tad jai sunku nupasakoti savo jausmus. „Tie žmonės turėjo savo tragišką vaikystę ir jaunystę. Dažnai gyveno be namų, buvo ištremti iš Lietuvos, neturėjo maisto. Tačiau mane nustebino jų stiprybė ir tvirtybė. Pastarosios savybės, mano nuomone, padeda išsaugoti Lietuvos istoriją, kultūrą, meilę dainai, poezijai ir žodžiui. Svarbiausia jie išsaugojo viltį, kurios neprarado iki šių dienų.  Iki šiol prisimenu vieno tremtinio ištartus žodžius: „išgyvenome tą sunkųjį laikotarpį, dabar niekas mūsų nebeišgandins“, – sako Sophio.

Kaip lietuvaitė teisininkė tapo mokytoja Barselonoje
Kartais girdima, jog sunku rasti savo kelią, tačiau, būna, atsitiktinumai taip apverčia gyvenimą, jog esi priverstas staiga pakeisti darbą ar net šalį, kurioje gyveni. Taip atsitiko Ispanijoje gyvenančiai lietuvei Aurelijai Bruzdeilinaitei. Prieš dešimtmetį, tuomet dar būdama teisės studente, mergina dirbo draudimo kompanijoje. „Jaučiausi pavargusi nuo pačios savęs ir įprasto darbo rėmų nuo aštuonių iki septynioliktos valandos. Norėjosi kardinalių pokyčių, tad mečiau darbą ir mano žvilgsnis nukrypo į jaunimo savanorystės programas“, – sako lietuvė Aurelija.

Kas tie tikrieji Lietuvos ambasadoriai pasaulyje?
Šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kuriuose dalyvauja užsieniečiai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai. Štai keli įdomūs žmonės: Evelina Lissoni – italė turinti lietuviškų šaknų, nes jos mama - lietuvė. Atvyko išmokti lietuvių kalbos, nes mokėjo tik kelis lietuviškus žodžius. Merginos seneliai gyvena Tauragėje, tad po kelerių metų susitiko su jais praėjusį savaitgalį.  Edgar Bokov – lietuviškų šaknų turintis baltarusas, atvyko su seserimi mokytis lietuvių kalbos. Vaikino tikslas – išmokti lietuvių kalbą ir eiti į savanorius Lietuvoje. Tamta Petrasvili – gruzinė, kelerius metus mokosi lietuvių kalbos, jaučia artimą santykį su mūsų šalimi, puikiai lietuviškai kalba, moka dainas. Tikra ambasadorė Lietuvoje. Jekaterina Bertašienė – mokytoja dirbanti Airijoje lituanistinėje mokykloje, meilės emigrantė, veikiama 2008 metų ekonominės krizės, su vyru lietuviu emigravo į Airiją. Aurelija dirba lituanistinėje mokykloje, moko emigrantų vaikus, bando išsaugoti lietuvybę svetur. Vilma Leonavičienė – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatorė, kitakalbių dėstytoja. Žino daug istorijų apie užsieniečius, pati kartais moko užsieniečius svetur: Kazachstane, Lenkijoje, Zanzibare. Tad daug galinti pasakoti įdomių istorijų iš kelionių ir savo profesinės srities. Erasmus+ ambasadorė Lietuvoje. 

Lietuviškų vietų JAV žemėlapis plečiasi dvigubai
Ne taip seniai Lietuvos visuomenę nustebino interaktyvus, nemokamas lietuviško paveldo JAV žemėlapis internete www.tikslasamerika.lt. Ekspedicijos metu savanorių į jį suguldytos 11 JAV valstijų lietuviškos vietos privertė aiktelėti ne vieną. Žemėlapiui sulaukus didelio susidomėjimo tiek tarp Amerikos lietuvių, tiek tarp turistų iš Lietuvos, šiemet greta Rytų pakrantės jame atsiras ir Vidurio Vakarai – Ilinojus, Indiana, Ohajas, Misūris, Mičiganas ir Viskonsinas, tarp jų – Amerikos lietuvių sostinė Čikaga. „Jau neskaičiuoju, kiek žmonių manęs pernai klausė, kodėl žemėlapyje nėra Čikagos“, – juokiasi projekto „Tikslas – Amerika“ vadovas Augustinas Žemaitis. „Šiemet jau pažymėsime visoje Amerikoje garsias Čikagos lietuvių bažnyčias ir kapines, milžiniškus lietuvių muziejus, didžiausią kada egzistavusį užsienio lietuvių rajoną, seniausio pasaulyje veikiančio lietuviško dienraščio redakciją ir kita. O taip pat Milvokio, Klivlando, Detroito, Sent Lujiso ir kitų miestų lietuvišką paveldą, įdomų ir vietiniam, ir turistui“, – šypsojosi pašnekovas. „Tikslas – Amerika 2018“ ekspedicija į Vidurio Vakarus prasidės rugpjūčio 25 d. Kaip ir pernai Rytų pakrantėje, ekspedicijos dalyviai pažymės tikslias lietuviško paveldo vietas, jas fotografuos, išklausys ir užrašys vietos lietuvių pasakojamas istorijas. Visa tai bus nemokamai internete prieinama visiems lietuvių ir anglų kalbomis. Paklausta, kokias įdomiausias vietas planuojama aplankyt šįkart, ekspedicijos savanorė Aistė Žemaitienė pasakojo: „Nors neabejojame, kad eigoje sužinosime ir apie dar Lietuvoje mažai girdėtas, tačiau unikalias vietas, kol kas mane pačią itin domina, kas likę iš namo Klivlande, kuriame gaisre žuvo prezidentas Antanas Smetona (vietos lietuviai patvirtino, namas vis dar stovi), ir siaubo istorijomis apipintos lietuviškos kapinės, patenkančios į TOP10 kraupiausių Ilinojaus kapinių.“ Pirmoji „Tikslas – Amerika“ ekspedicija susilaukė didelio Lietuvos ir JAV žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos Respublikos ambasadoriaus JAV Rolando Kriščiūno teigimu, „Tikslas – Amerika“ žemėlapis yra tai, ko seniai reikėjo visiems lietuviams“. Antroji ekspedicija – natūrali pirmosios tąsa. Pasibaigus jai, interaktyviame žemėlapyje jau bus pažymėta maždaug 80-90 procentų visų kriterijus atitinkančių lietuviškų vietų, esančių Jungtinėse Amerikos valstijose. „Šiuo metu esame pasiruošę aplankyti ir turime informacijos apie maždaug 160 lietuviškų vietų Vidurio Vakaruose. Tačiau neabejotina, pačios kelionės metu, susitinkant ir bendraujant su vietos tautiečiais, paaiškės, kad jų – daug daugiau. Taip jau nutiko pernykštės ekspedicijos metu, kai bibliotekose ir interneto tyruose pavyko rasti informacijos apie 100 lietuviškų objektų, o realybėje jų aplankėme, į interaktyvų lietuviškų vietų JAV žemėlapį įtraukėme 303. Šiuo metu žemėlapyje jų jau 340, nes žemėlapis yra gyvas: lietuviai, aptikę įdomią lietuvišką vietą, siunčia nuotraukas ir taip žemėlapis nuolat plečiamas“, – pasakojo Augustinas Žemaitis. Šiai „Tikslas – Amerika“ projekto tąsai didelę lėšų dalį sutelkė JAV lietuviai. Žinomas filantropas, buvęs Kalifornijos valstijos prokuroras Donatas Januta, paklaustas, kodėl remia šį projektą, teigė: „Šis projektas svarbus siekiant įamžinti Amerikos lietuvių gyvenimą ir įnašą į lietuvių gerovę, įamžinti mūsų pirmtakų, įamžinti mūsų tėvų ir mūsų pačių gyvenimą“. „Tikslas – Amerika 2017“ taip pat iš dalies finansuojama LR Vyriausybės kanceliarijos lėšomis kaip Lietuvos Respublikos šimtmečio įprasminimas. Visgi, didžiausias indėlis į projektą yra neįkainojamas. Pasak Augustino Žemaičio, „pernai mus sutiko, savo žiniomis pasidalino apie 200 žmonių. Kai kurie jų dėl šio projekto kruopščiai rinko informaciją iš pažįstamų, nagrinėjo senas knygas ir dokumentus, važiavo šimtus kilometrų nuo namų. Sudėjus mūsų ir jų laiką – tiek ekspedicijos metu, tiek ruošiantis jai, tiek po jos – išėjo ne vienas ir ne du tūkstančiai savanoriško darbo valandų. Šiemet bus panašiai“. „Tikslas – Amerika 2017“ pernai aplankė JAV valstijas, kuriose gyvena 45% JAV lietuvių. Sudėjus abudu projektus, internetinis žemėlapis po „Tikslas – Amerika 2018“ apims lietuviškas vietas JAV valstijose, kuriose gyvena 71% JAV lietuvių, ir beveik visas valstijas, kuriose gausu lietuviškų vietų. Ekspediciją nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. galėsite sekti Facebook paskyroje https://www.facebook.com/gabaleliailietuvos/, o ekspedicijos dienoraščiai bus skelbiami 15min portale. Žemėlapis http://www.tikslasamerika.ltdvigubai išsipūs jau 2018 m. lapkritį.