„Nerealus jausmas, kai į viršų kyla Lietuvos trispalvė ir skamba Tautiška giesmė“, – po triumfo Europos čempionate sakė aukso medalį iškovojęs Eimantas Stanionis.

Bulgarijoje vykusiame Europos čempionate svorio kategorijoje iki 69 kg Eimantas Stanionis finale techniniu nokautu įveikė baltarusį Pavelą Kastraminą. Pirmame raunde lietuvis prakirto varžovui antakį, vėliau kova ne kartą buvo sustabdyta, nes baltarusiui iš antakio bėgo kraujas. Po dviejų raundų E. Stanionis pirmavo 3:0 (20:17, 20:18, 20:18). Trečiame raunde iki kovos pabaigos likus 34 sekundėms, dvikova buvo sustabdyta ir E. Stanioniui įskaityta pergalė techniniu nokautu.

„Dabar arba niekada. Su tokia nuostata žengiau į ringą, nes supratau, kad kitos tokios galimybės gali ir nebūti. Gerai pradėjau kovą, daug ir tiksliai smūgiavau ir prakirtau varžovui antakį. Antrame raunde vėl gerai pataikiau, bet patyręs ir stiprus varžovas išsilaikė iki raundo pabaigos. Trečiame raunde neleidau varžovui atsikvėpti ir pasiekiau pergalę. Ji nebuvo tokia lengva, kaip gali atrodyti. Varžovas patyręs ir tituluotas, prieš dvejus metus tapo Europos čempionato prizininku“, – apie finalą pasakojo E. Stanionis.

Europos čempioną šiek tiek nuliūdino tai, kad apdovanojimų ceremonijoje skambėjo sutrumpintas Lietuvos himnas.
„Dar sunkiai suvokiu šios pergalės svarbą, užvaldė tokios emocijos, kad žodžiais sunku apsakyti. Dar esu labai jaunas, o jau pavyko iškovoti Europos čempionato auksą. Emocijas sunku apibūdinti žodžiais. Nerealus jausmas, kai į viršų kyla Lietuvos trispalvė ir skamba Tautiška giesmė. Nėra didesnės garbės, kaip atstovauti savo šaliai ir ją garsinti. Be galo džiaugiuosi, kad Europos čempionate skambėjo Lietuvos himnas, o per mano ir Evaldo apdovanojimų ceremonijas kilo Lietuvos trispalvė“, – tvirtino E. Stanionis, kuriam pirmadienį sukako 21 metai.

„Neįmanoma apsakyti emocijų, kurios užvaldė po Eimanto pergalės. Didžiulis džiaugsmas, kurio nei išmatuoti, nei apsakyti neįmanoma. Lietuva aukso medalio laukė daugiau negu du dešimtmečius, o paskutinį kartą medalius Europos čempionate laimėjome prieš 11 metų. Dabar iškart du medaliai. Dar prieš čempionatą neabejojau, kad Eimantas tikrai iškovos medalį. Jis jo tikrai vertas, nes Eimantas – labai valingas ir darbštus sportininkas, užsispyręs siekia savo tikslo ir labai džiaugiamės, kad jo darbas atsipirko su kaupu. Jo karjera dar tik prasideda, jeigu jis ir toliau taip dirbs, laukia šviesi ateitis, svarbu nesustoti ir toliau siekti savo tikslų”, – teigė Europos čempiono treneris Vidas Bružas.

Apie nepakartojamą jausmą lipant ant aukščiausios pakylos, sunkiausius čempionato momentus ir ateities tikslus Eimantas sutiko papasakoti savo 21-ojo gimtadienio dieną. „Gi ne kiekvienas gimtadienis būna auksinis“, – džiaugsmingai pokalbį pradėjo boksininkas.

– Kaip jaučiatės dabar, nuslūgus emocijoms?

– Jos dar nenuslūgo, nes tik vakar grįžau, dar vis jaučiuosi pakylėtai (šypsosi). Pagaliau už savo sunkų darbą esu įvertintas!

– Sulaukėte galybės sveikinimų. Ar kitų žmonių palaikymas Jums reikšmingas, įkvepia?

– Tai geriausias įkvėpimo šaltinis! Džiugu, kad šitiek daug žmonių palaiko ir tiki manimi. Dauguma jų būna šalia ne tik pergalės momentu, bet ir tada, kai pralaimiu. Ačiū jums visiems!

– Kieno palinkėjimai ir patarimai svarbiausi?

– Be abejo, trenerio. Esu jam dėkingas už tai, kad mane išugdė ne tik kaip gerą sportininką, bet ir žmogų! Iš trenerio gaunu tiek sporto, tiek labai vertingų gyvenimo pamokų.

– Ne paslaptis, kad iki šiol vis kažko pritrūkdavo kelyje iki aukščiausios pakylos. Ką šįkart darėte kitaip?

– Nieko ypatingo tikrai nedariau, tiesiog niekada nenuleidau rankų ir ėjau toliau. Žinojau, kad kažkada man pasiseks, štai ir išaušo ta diena!

– Ankstesni nusivylimai užgrūdino ir padėjo eiti pirmyn?

– Be abejonės, užgrūdino ir net labai. Būdavo, kad palūždavau, kai pergalių man neduodavo teisėjai, bet čia dalis sporto ir to niekas nepakeis!

– Koks bus sekantis žingsnis karjeroje ir tikslas?

– Didžiausia svajonė dabar patekti į olimpiadą ir ten stovėti ant nugalėtojų pakylos.